Jos funkcijas numatoma perduoti atskiram Ūkio ministerijos
departamentui.
„Kada ji (Energetikos ministerija – BNS) buvo įsteigta, jos
pagrindinė funkcija buvo Visagino atominės elektrinės statybos,
toks uždavinys buvo keliamas. Kadangi šitas projektas nebus vykdomas
– tai visiškai akivaizdu visiems – tai tokiu atveju ir tas
būtinumas...Suprantu, kad priprantama yra, kad yra ministerija,
ministras, bet ji pagal savo funkcijas, pagal savo užduotis nesunkiai
integruotųsi kaip departamentas į Ūkio ministeriją. Mes nematome
būtinybės ją (Energetikos ministeriją – BNS) turėti“, – BNS
teigė R.Karbauskis.
Premjeras Algirdas Butkevičius BNS teigė pritariantis siūlymui
naikinti Energetikos ministeriją.
„Premjeras pritartų tokiam R.Karbauskio siūlymui, kad
(Energetikos – BNS) ministeriją būtų galima naikinti ir kad
užtektų departamento prie Ūkio ministerijos (...) Nes yra funkcijų
sumažėjusių Energetikos ministerijoje, dauguma projektų jau yra
įgyvendinti. Aišku, dar yra GIPL (dujotiekio su Lenkija – BNS)
projektas, bet manoma, kad tam užtektų ir departamento veiklos“, –
premjero poziciją BNS perdavė jo atstovas Mindaugas Janulionis.
„Valstiečių“ rinkimų programoje rašoma, kad „nėra
saugios branduolinės energetikos, todėl pasisakome prieš atominių
elektrinių statybą mūsų regione“.
R.Karbauskis ir LVŽS ir
anksčiau aktyviai pasisakė prieš atominės elektrinės statybas, o
prieš 2012 metų referendumą jis ir partija aktyviai agitavo
balsuoti prieš jėgainę. Anksčiau LVŽS kandidatu į energetikos ministrus buvo
įvardijamas buvęs Kainų komisijos ir energetikos įmonių holdingo
„Epso-G“ vadovas Virgilijus Poderys.
„Visi žmonės puikiai supranta, kad jie ėjo į Seimą,
dalyvavo rinkimuose ne dėl to, kad gautų kažkokius postus, o dėl
to, kad įgyvendintume tuos sprendimus, kuriuos esame nusimatę. Apie
tai puikiai žinojo V.Poderys ir visi kiti, kad šitoj
administracinėje valstybės valdymo reformoje yra toks keitimas ir
šitoje vietoje nėra kad kažkas kažkam turi būti duota už
kažką“, – BNS sakė R.Karbauskis.
Anot jo, taip pat bus siekiama dešimtimis procentų sumažinti
valdininkų skaičių, optimizuoti valstybės valdymą. Energetikos ministerija įsteigta po Nepriklausomybės atkūrimo
1990 metų spalį, tačiau 1997 metų gegužę ji buvo panaikinta, o
jos funkcijos perduotos Ūkio ministerijai.
Už energetiką atsakinga
ministerija buvo atkurta 2009 metų sausį, o ministro postą užėmė
konservatorius Arvydas Sekmokas.
Dabartinėje Vyriausybėje ministru
dirbo Lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Neverovičius, o
šiam atsistatydinus – Rokas Masiulis.
Lietuva 2011 metų vasarą parinko Japonijos kompaniją
„Hitachi“ strateginiu investuotoju į Visagino atominę
elektrinę, bet po metų surengtame patariamajame referendume
projektas nesulaukė paramos. Dabartinė Vyriausybė kelis kartus
skelbė naujus terminus, kada bus priimti sprendimai dėl VAE, tačiau
iš esmės projektas yra žlugęs.
Energetikos ministerijos kompetencija yra energetinis saugumas,
branduolinė energetika, iškastiniai energijos ištekliai,
atsinaujinantys energijos ištekliai, elektra ir šiluma, energijos
vartojimo efektyvumas.
Ministerija valdo strateginius šalies projektus įgyvendinančią
elektros ir dujų perdavimo sistemų operatorių ir energijos
išteklių bei gamtinių dujų biržų operatorių grupę
„Epso-G“, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) operatorę
ir naftos krovos bendrovę „Klaipėdos nafta“. Ministerijai taip
pat yra pavaldi valstybinė įmonė Ignalinos atominė elektrinė,
Energetikos agentūra, Lietuvos naftos produktų agentūra,
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra ir Valstybinė
energetikos inspekcija.