Energetikos rinkos dalyviai iki šiol prisimena 2013-uosius, kai biržoje smarkiai išaugus elektros kainoms nepriklausomi tiekėjai buvo priversti ją pardavinėti pigiau, nei pirko. Turintys stipresnį finansinį užnugarį ištvėrė, tačiau buvo ir įmonių, kurios neteko licencijų.
Negana to, jos kitas bendroves paliko su milijoninėmis skolomis, o klientai buvo priversti pirkti brangesnę elektrą, nei numatyta sutartyse.
Vis dėlto dabar kai kurie nepriklausomi elektros tiekėjai, pakeitę pavadinimus ar savininkus, vėl tikisi atsiriekti šios rinkos pyrago.
Skolų neatgavo iki šiol
Perki biržoje ir parduoti klientui. Tokia nepriklausomų elektros energijos tiekėjų veiklos sritis. Bet 2013-ųjų rudenį biržoje elektros kainos šoktelėjo iki tokio lygio, jog visos šios įmonės buvo priverstos dirbti nuostolingai, kad įvykdytų įsipareigojimus.
Vis dėlto atsirado ir tokių, kurios „NordPoolSpot“ biržai nesugebėjo pateikti finansinių garantijų, todėl kai kurios net nepirkdavo elektros biržoje, o jų klientais turėjo pasirūpinti visuomeninis tiekėjas – LESTO (dabar – „Energijos skirstymo operatorius“).
Sąskaitas už patiektą vadinamąją balansinę elektrą tiekėjai turėdavo apmokėti valstybės įmonei „Litgrid“, palaikančiai elektros sistemos balansą. Ji liko lyg prie suskilusios geldos, nes skolos velkasi iki šiol.
„Kelios kompanijos – „ECO Energy Systems“, „Elektra visiems“, „Sky Energy Group“ (dabar „Saurama“) ir „Elektros energijos prekyba“ taip ir elgėsi.
Jos nepirko elektros didmeninėje rinkoje, todėl turėjo apmokėti sistemos operatoriaus patiektos balansavimo elektros energijos sąskaitas“, – pasakojo „Litgrid“ komunikacijos vadovė Vilija Railaitė.
Vien per 2013-uosius „Litgrid“ buvo priversta suformuoti 6,13 mln. eurų atidėjinių abejotinoms skoloms, kurios susidarė dėl neapmokėtų sąskaitų. Per 2014–2016 metus pavyko atgauti tik 0,7 mln. eurų.
„Šie keturi tiekėjai jau paskelbti bankrutavusiais. Šiuo metu įmonės dar nėra likviduotos. Su paskirtaisiais bankroto administratoriais bandoma atgauti bent dalį skolų. Dėl vieno nepriklausomo tiekėjo vykdomas ikiteisminis tyrimas“, – aiškino V.Railaitė.
Atgimė tarsi feniksas
Vis dėlto buvo ir tokių rinkos dalyvių, kurie bankroto išvengė. Antai 2014-ųjų pradžioje paaiškėjo, kad bendrovės „Energo Life“ licencija panaikinama.
Per 700 šios įmonės klientų turėjo skubiai ieškoti naujo tiekėjo ne tokiomis palankiomis sąlygomis arba pirkti brangesnę garantinę energiją.
Įdomu, kad dar 2013-ųjų birželį Valstybinė kainų ir energetikos reguliavimo komisija (VKEKK) nustatė, jog „Energo Life“ nuosavas kapitalas yra mažesnis nei pusė įstatinio, todėl ji neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų. Bendrovei buvo duotas pusmetis trūkumams ištaisyti.
Tačiau nepasibaigus terminui įmonė sustabdė nepriklausomo elektros tiekėjo veiklą ir neteko licencijos. Tik viskas tuo toli gražu nesibaigė. Mat dar 2012 metais buvo įsteigta bendrovė panašiu pavadinimu – „Energo Live“. Adresas – tas pats.
Negana to, remiantis oficialiais duomenimis, tas pats žmogus vienu metu vadovavo abiem kompanijoms.
Gali būti, kad taip buvo rengiamas atsarginis kelias, jei vienai įmonei nepasisektų pakankamai rizikingas verslas.
„Energo Live“ nepriklausomi elektros tiekėjai šia veikla užsiima ir dabar, vilioja naujus klientus. O internete atsivertus jau licencijos netekusios „Energo Live“ svetainę lankytojams automatiškai nurodomas naujosios bendrovės puslapis.
Tiesa, jei licencijos netekusios bendrovės įstatinis kapitalas siekė vos 10 tūkst. litų (dabar – 2,9 tūkst. eurų), tai „Energo Live“ jau solidesnis – beveik 442 tūkstančiai eurų.
Vis dėlto kitiems rinkos dalyviams tai priminė „fenikso sindromą“, kai tie patys veikėjai nustekena įmonę ir su nauja imasi tos pačios veiklos.
„Ar įmonių savininkai tie patys, tiksliai įvardyti negaliu. Kas dėjosi anksčiau, tikrai nieko nežinau. Esu naujas žmogus, dar tiktai mėnesį čia dirbu“, – aiškino „Energo Live“ direktorius Justinas Zdanevičius.
Nuolat pratęsia terminą
Įdomi ir kito nepriklausomo elektros tiekėjo – bendrovės „Energijos kodas“ – istorija. Ši įmonė per savininkus yra susijusi su kitomis šią veiklą deklaravusiomis bendrovėmis – „Prekybos namai Giro“ ir „Energijos prekyba“.
Tiesa, pirmosios licencija, kurią VKEKK išdavė dar 2002 metais, yra sustabdyta, o antroji tarnybos svetainėje įvardijama kaip nevykdanti veiklos.
VKEKK duomenimis, pastaraisiais ketvirčiais nepriklausomu elektros tiekimu neužsiėmė ir „Energijos kodas“, kurio klientams 2013–2014 metais garantinį tiekimą buvo priversta užtikrinti LESTO.
Tačiau, anot kitų rinkos dalyvių, pastaruoju metu pastebimi šios įmonės mėginimai vėl imtis ankstesnės veiklos, taip pat ir dujų rinkoje.
Pati VKEKK jau nuo 2014-ųjų vidurio skelbia, jog „Energijos kodas“ neatitinka nuostatos, kad paslaugas energetikos rinkoje teikiančių bendrovių nuosavas kapitalas negali būti mažesnis nei pusė įstatinio.
Bendrovė jau kelis kartus buvo įpareigota pašalinti trūkumus, tačiau to nepadarė. Nepaisydama to, VKEKK nuolat pratęsia terminą, per kurį įmonė gali įvykdyti reikalavimus.
Tuo metu to paties savininko valdyta „Energijos prekyba“ irgi galbūt mėgins grįžti į rinką, tik jau su nauju šeimininku – ją įsigijo pirmaujančia naftos produktų tiekėja prisistatanti sostinės įmonė „Jumps“.
Jei kam nors toks pavadinimas nelabai girdėtas, galima apie įmonę pasidomėti jos pačios svetainėje. Tik daug tikėtis neverta: didžiuma informacijos arba ruošiama, arba pateikiama rusų kalba.
Baksnoja į teisės aktus
Ar įmanoma, kad klientus likimo valiai palikusios bendrovės savininkai tęstų tą pačią veiklą, tik kitu pavadinimu?
Pasak VKEKK nario Dariaus Biekšos, taip gali būti.
„Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nedraudžia ankstesnių įmonių savininkams steigti kitų bendrovių ir verstis nepriklausomo elektros tiekėjo veikla.
Taip pat nedraudžiama ir būti kelių įmonių savininkais“, – aiškino D.Biekša.
Mat leidimas neišduodamas tik tais atvejais, jei įmonės vadovas, savininkas arba akcininkas (valdantis ne mažiau kaip 10 proc. akcijų) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl jo per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis už nusikalstamas veikas.
O tos veikos yra tokios: dalyvavimas nusikalstamame susivienijime, kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, sukčiavimas, nusikalstamai gauto turto legalizavimas arba neteisėtas vertimasis ūkine, komercine finansine ar profesine veikla.
O ar pati VKEKK nesielgia aplaidžiai, pavyzdžiui, „Energijos kodo“ atveju, kaskart iš naujo suteikdama įmonei terminą įvykdyti jai keliamus reikalavimus, ir taip – daugiau nei dvejus metus.
„Elektros energetikos įstatyme numatyta, kad paaiškėjusiems veiklos sąlygų ir reikalavimų pažeidimams pašalinti nustatomas 30 kalendorinių dienų terminas, išskyrus tuos atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių reikia ilgesnio laikotarpio.
Vertinant „Energijos kodo“ padėtį buvo nustatyta, kad bendrovės veiklos rodikliai pastebimai gerėjo, įmonė sudarinėjo sandorius dėl prekybos energijos ištekliais“, – atsakė VKEKK narys.
Tarp klientų buvo net ir Prezidentūra
2013-ųjų pabaigoje tarp nepriklausomų elektros tiekėjų, kurie susidūrė su sunkumais, buvo ir tokių, kurie turėjo labai svarbių klientų.
Pavyzdžiui, „Sky Energy Group“ klientai buvo Generalinė prokuratūra, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, Ministro pirmininko tarnyba. Anksčiau – ir Prezidentūra.
Po šios krizės reikalavimai tiekėjams buvo šiek tiek sugriežtinti: numatyta vertinti įmonės finansinį pajėgumą – bendrovė negali turėti daugiau kaip 60 dienų pradelstų finansinių įsipareigojimų.
„Litgrid“ savo ruožtu padidino garantinių sumų, kurias turi įnešti balansavimo sutartis sudarantys nepriklausomi tiekėjai, dydį iki 100 tūkst. eurų. Šios garantijos gali būti naudojamos įmonių įsiskolinimo atvejais.
Šiuo metu licencijas verstis nepriklausomo elektros tiekėjo veikla VKEKK yra išdavusi 48 bendrovėms, nors iš jų veiklą 2016 metais vykdo tik 16.