„Dėl „Nord Stream 2“ įvertinant istoriškai, mūsų
pozicija tikrai buvo aktyvesnė, kalbant apie pirmojo „Nord
Stream“ statybą. Šiuo metu taip, kiek yra įmanoma, pasisakome
prieš. (...) Šiuo atveju mūsų poziciją pavadinčiau
struktūriškai – yra sekanti Lenkijos pozicijai, vadinasi,
neiššokame į priešakines gretas prieš Lenkiją, bet daugiau
mažiau remiame tai, ką pasako Lenkija“, – pirmadienį Seimo
konservatorių frakcijoje sakė Ž.Vaičiūnas.
Lenkijos antimonopolinė žinyba liepą pasipriešino specialiai
projektui „Nord Stream 2“ skirtos bendros įmonės steigimui.
Žinybos manymu, šis projektas gali pakenkti konkurencijai Europos
dujų rinkoje. „Gazprom“ tuomet tikino iki šių metų pabaigos
rasiąs naują būdą projektui įgyvendinti.
Paraišką dėl bendros įmonės „Nord Stream 2“ steigimo
Lenkijos antimonopolinei žinybai praėjusių metų pabaigoje pateikė
šešios bendrovės – „Gazprom“, Vokietijos „Basf“ ir E.ON,
Prancūzijos „Engie“, Austrijos OMV, Nyderlandų ir Didžiosios
Britanijos „Shell“.
Lenkijos premjerė Beata Szydlo (Beata Šydlo) anksčiau teigė,
kad „Nord Stream 2“ projektas Europai nereikalingas, jis gali ją
suskaldyti. Lietuvos prezidetė Dalia Grybauskaitė yra teigusi, kad
projektas yra ne komercinis, o geopolitinis, juo siekiama pakenkti
Ukrainei bei suskaldyti Europą.
Spalio pabaigoje Europos Komisija oficialiai paskelbė leidusi
Rusijos dujų monopolininkui labiau išnaudoti dujotiekio „Opal“,
kuris yra „Nord Stream“ pratęsimas sausumoje, galimybes. Po šio
EK sprendimo Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas
Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis) lapkritį teigė, kad Rusijos
dujų koncernas „Gazprom“, gavęs leidimą savo reikmėms naudoti
faktiškai visą „Opal“ vamzdyno Vokietijoje pralaidumą, gali
atsisakyti Baltijos jūrą kertančio dujotiekio „Nord Stream“
plėtros projekto.
Beveik 10 mlrd. eurų vertinimą „Nord Stream 2“ projektą
„Gazprom“ drauge su Vakarų Europos energetikos milžinėmis
tikisi pradėti įgyvendinti 2018-ųjų balandį.