„Astravo klausimu mūsų didžiausias tikslas yra tai, kad jei jau neįmanoma sustabdyti šio projekto, tai reikia užtikrinti aukščiausių branduolinės energetikos ir aplinkosaugos standartų laikymąsi. Kol kas turime pagrįstų abejonių ir siekiame panaudoti visus galimus tarptautinės įtakos instrumentus: tiek Tarptautinę atominės energijos agentūrą, tiek Europos Komisiją“, – interviu portalui delfi.lt sakė Ž.Vaičiūnas.
Jo teigimu, Lietuva nuogąstauja dėl Astravo AE saugą prižiūrinčių Baltarusijos institucijų nepriklausomybės.
„Vienas didžiausių mūsų nuogąstavimų yra tai, kad jų reguliatorius turėtų būti visiškai nepriklausomas ir turėtų pakankamą kompetenciją saugumui užtikrinti. Yra pakankamai ilga mūsų (ne)bendradarbiavimo su Baltarusija istorija. Visada prašėme skaidrumo, atvirumo, dialogo, deja, tik pastaruoju metu prasidėjo susitikimai. Iki tol iš Baltarusijos negaudavome atsakymų pilna apimtimi, o kaip kaimyninė šalis, suprantame, kad tokie klausimai turi būti derinami, bet priežasčių, kodėl nenorima įsileisti vertintojus, negalėčiau pasakyti“, – sakė ministras.
Buvęs energetikos ministras Rokas Masiulis BNS šią savaitę teigė, kad Lietuvai, kuri nuolat kėlė Astravo AE saugumo problemą ir iniciatyvą neįsileisti jos elektros į Baltijos šalių rinką, pavyko pasiekti, jog būtų atlikti AE streso testai, Tačiau, anot jo, pasiekti, kad Baltarusija garantuotų visišką AE saugumą, reikia laiko.
„Tam reikia laiko, tam tikrą palaikymą mes jau turime. Labai džiaugiuosi, kad Briuselis sureagavo, siuntė savo atstovus į Baltarusiją. Progresas yra nemažas – Baltarusija jau įsipareigojo teikti informaciją, atlikti streso testus, nors TATENA reikalavimai jiems nėra tiesiogiai privalomi. Jie pasirinko tuos visus testus atlikti, aš tai laikau mūsų diplomatijos dideliu laimėjimu. Jeigu taip bus, kad jie statybos nesustabdys, bent prielaidos, kad galima juos tikrinti, kad pati statyba būtų kokybiškesnė“, – interviu BNS sakė R.Masiulis.
Anot jo, kitos valstybės neašrina Astravo AE saugumo problemos, nes jėgainė yra toli nuo jų teritorijos.
„Kodėl kitos šalys garsiai nekalba apie Astravą, tai natūralu – dėl to, kad Astravas yra nuo jų toliau. Jei Astravas būtų prie Estijos, estų balsas būtų labiausiai girdimas, turbūt lietuvių balsas būtų kiek tylesnis“, – teigė R.Masiulis.
Lietuva kritikuoja Baltarusiją, kad statant jėgainę, nesilaikoma saugumo standartų bei tarptautinių aplinkosaugos reikalavimų. Minskas šiuos priekaištus atmeta kaip nepagrįstus.
Astravo AE statybose nuolat įvyksta didesnių ar mažesnių incidentų. Bene didžiausias techninis incidentas įvyko liepą, kai atliekant bandymus krito ir buvo pažeistas pirmojo reaktoriaus korpusas, kurį jėgainę statanti Rusijos „Rosatom“ pakeitė, bent pusmečiui atidėjus reaktoriaus veiklos pradžią.
50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE bus įrengti du reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuojama įjungti 2019-aisiais, o antrąjį – 2020 metais.
