„Natūralu, kad jeigu „Gazprom“ gali pasiūlyti pigią kainą, kuri yra priimtina klientams, tai yra normalūs verslo reikalai. Visgi turint galvoje, kokia tai yra įmonė, kokia jos kontrolė, aš manyčiau, kad ypač valstybinėms įmonėms būtų verta įsiklausyti į kad ir Valstybės saugumo departamento rekomendacijas, kokios gali kilti papildomos grėsmės“, – BNS antradienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius.
Pasak T.Janeliūno, įmonėms reikia turėti omenyje, kad bendradarbiavimas su „Gazprom“ nėra visiškai komercinis, bet turi ir rizikų.
„Turint galvoje precedentus, reikėtų atidžiai sekti, ar „Gazprom“ ateityje nešantažuos tų pačių klientų, siūlydamas jiems nepalankias sąlygas, bandydamas pririšti juos, primesdamas nenaudingas sutartis ir panašiai. Kaip tik tokie precedentai anksčiau ir keldavo didžiausią grėsmę Lietuvos įmonėms ir Lietuvai kaip energetikos vartotojai“, – sakė politologas.
Jo teigimu, ilgainiui „Gazprom“ gali kurti nepalankią situaciją, Lietuvai plėtojant alternatyvias energetikos rūšis, ir taip bandyti išlaikyti Lietuvą kaip energetikos šaltinių importuotoją.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Linas Kojala pritaria Lietuvos dujų rinkos dalyvių ir energetikos ekspertų nuomonei, kad didėjanti rusiškų dujų dalis Lietuvoje – konkurencijos pasekmė.
„Manau, kad Lietuva, investuodama į energetinės nepriklausomybės projektus, tokius kaip suskystintųjų dujų terminalas, pirmiausiai ir siekė sukurti realiai veikiančią rinką su konkuruojančiais tiekėjais. Iki tol, „Gazprom“ turint tiekimo monopolį, nieko panašaus nebuvo, o kaina, kurią mokėjo Lietuvos vartotojai, buvo viena didžiausių Europoje, pranokusi tokias valstybes, kaip Vokietija“, – BNS sakė jis.
Pasak jo, dabar verslas turi galimybę rinktis, ir tai yra pozityvu: „Rusiškos dujos išlieka veiksniu, bet priklausomybės pobūdis tapo visiškai kitokiu. Kitaip tariant, pirkėjai turi pasirinkimo galimybę. Akivaizdu, kad dabartinė situacija pasaulinėje žaliavų rinkoje yra tokia, jog „Gazprom“ siūloma kaina yra patraukli“.
Valstybės saugumo departamentas pernai kovą paskelbė, kad nepaisant pasitraukimo iš Lietuvos dujų kompanijų valdymo, „Gazprom“ siekė kompromituoti suskystintų gamtinių dujų terminalą kaip alternatyvą rusiškoms dujoms, bandė daryti spaudimą kai kuriems stambiems Lietuvos dujų vartotojams, rinko informaciją apie koncerną dominančius objektus.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2014 metais yra pareiškusi, kad dabar jau pasitraukusio iš Lietuvos Rusijos naftos koncerno „Lukoil“ pinigais yra finansuojama Kremliaus karinė agresija Europoje, o remti šios įmonės interesus reiškia praktiškai veikti prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.
Prieš metus iš Lietuvos rinkos gamtinių dujų rinkos beveik išstumtas „Gazprom“ šiemet vėl atsirieks didesnę jos dalį. BNS skaičiavimais, jo dalis padidės nuo trečdalio pernai iki maždaug 55 proc. šiemet, tačiau ji nepasieks 2015 metų dalies, kuri siekė daugiau nei 80 proc.
Buitinius ir pramonės vartotojus dujomis aprūpinanti „Lietuvos energija“ iš Rusijos šiemet pirks apie 34 proc. jai reikalingų dujų, o didžiausia dujų vartotoja, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ – maždaug du trečdalius. Su „Gazprom“ susitarė ir vienas mažiausių dujų tiekėjų Lietuvoje „Haupas“.
