„Natūralu, kad jeigu „Gazprom“ gali pasiūlyti pigią
kainą, kuri yra priimtina klientams, tai yra normalūs verslo
reikalai. Visgi turint galvoje, kokia tai yra įmonė, kokia jos
kontrolė, aš manyčiau, kad ypač valstybinėms įmonėms būtų
verta įsiklausyti į kad ir Valstybės saugumo departamento
rekomendacijas, kokios gali kilti papildomos grėsmės“, – BNS
antradienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir
politikos mokslų instituto profesorius.
Pasak T.Janeliūno, įmonėms reikia turėti omenyje, kad
bendradarbiavimas su „Gazprom“ nėra visiškai komercinis, bet
turi ir rizikų.
„Turint galvoje precedentus, reikėtų atidžiai sekti, ar
„Gazprom“ ateityje nešantažuos tų pačių klientų, siūlydamas
jiems nepalankias sąlygas, bandydamas pririšti juos, primesdamas
nenaudingas sutartis ir panašiai. Kaip tik tokie precedentai
anksčiau ir keldavo didžiausią grėsmę Lietuvos įmonėms ir
Lietuvai kaip energetikos vartotojai“, – sakė politologas.
Jo teigimu, ilgainiui „Gazprom“ gali kurti nepalankią
situaciją, Lietuvai plėtojant alternatyvias energetikos rūšis, ir
taip bandyti išlaikyti Lietuvą kaip energetikos šaltinių
importuotoją.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto politologas Linas Kojala pritaria Lietuvos dujų rinkos
dalyvių ir energetikos ekspertų nuomonei, kad didėjanti rusiškų
dujų dalis Lietuvoje – konkurencijos pasekmė.
„Manau, kad Lietuva, investuodama į energetinės
nepriklausomybės projektus, tokius kaip suskystintųjų dujų
terminalas, pirmiausiai ir siekė sukurti realiai veikiančią rinką
su konkuruojančiais tiekėjais. Iki tol, „Gazprom“ turint tiekimo
monopolį, nieko panašaus nebuvo, o kaina, kurią mokėjo Lietuvos
vartotojai, buvo viena didžiausių Europoje, pranokusi tokias
valstybes, kaip Vokietija“, – BNS sakė jis.
Pasak jo, dabar verslas turi galimybę rinktis, ir tai yra
pozityvu: „Rusiškos dujos išlieka veiksniu, bet priklausomybės
pobūdis tapo visiškai kitokiu. Kitaip tariant, pirkėjai turi
pasirinkimo galimybę. Akivaizdu, kad dabartinė situacija
pasaulinėje žaliavų rinkoje yra tokia, jog „Gazprom“ siūloma
kaina yra patraukli“.
Valstybės saugumo departamentas pernai kovą paskelbė, kad
nepaisant pasitraukimo iš Lietuvos dujų kompanijų valdymo,
„Gazprom“ siekė kompromituoti suskystintų gamtinių dujų
terminalą kaip alternatyvą rusiškoms dujoms, bandė daryti
spaudimą kai kuriems stambiems Lietuvos dujų vartotojams, rinko
informaciją apie koncerną dominančius objektus.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2014 metais yra pareiškusi, kad
dabar jau pasitraukusio iš Lietuvos Rusijos naftos koncerno
„Lukoil“ pinigais yra finansuojama Kremliaus karinė agresija
Europoje, o remti šios įmonės interesus reiškia praktiškai veikti
prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.
Prieš metus iš Lietuvos rinkos gamtinių dujų rinkos beveik
išstumtas „Gazprom“ šiemet vėl atsirieks didesnę jos dalį.
BNS skaičiavimais, jo dalis padidės nuo trečdalio pernai iki
maždaug 55 proc. šiemet, tačiau ji nepasieks 2015 metų dalies,
kuri siekė daugiau nei 80 proc.
Buitinius ir pramonės vartotojus dujomis aprūpinanti „Lietuvos
energija“ iš Rusijos šiemet pirks apie 34 proc. jai reikalingų
dujų, o didžiausia dujų vartotoja, Jonavos trąšų gamintoja
„Achema“ – maždaug du trečdalius. Su „Gazprom“ susitarė ir
vienas mažiausių dujų tiekėjų Lietuvoje „Haupas“.
