Rinkos dalyviai ir energetikos ekspertai nesureikšmina fakto, kad Lietuvoje didės rusiškų dujų dalis, ir teigia, kad tai – konkurencijos pasekmė.
Buitinius ir pramonės vartotojus dujomis aprūpinanti „Lietuvos energija“ apie 34 proc. jai reikalingų dujų – apie 2,9 mln. megavatvalandžių (MWh) – šiemet pirks iš Rusijos, o didžiausia dujų vartotoja Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ – maždaug 9 mln. MWh, arba du trečdalius jos suvartojamų dujų.
Kad susitarė su „Gazprom“, patvirtino ir vienas mažiausių dujų tiekėjų Lietuvoje „Haupas“.
Tačiau įmonės neatskleidžia sutarties su „Gazprom“ sąlygų – nei perkamų dujų kiekio, nei kainos, nei sutarčių trukmės. „Lietuvos energija“ tik atskleidė, kad sutartis sudaryta vieniems metams, o „Achema“ ir „Haupas“ tai laiko paslaptimi.
BNS skaičiavimais, „Gazprom“ dalis Lietuvos rinkoje padidės nuo trečdalio pernai iki maždaug 55 proc. šiemet, tačiau ji nepasieks 2015 metų dalies, kuri siekė daugiau nei 80 proc.
Priverstas konkuruoti
Energetikos ekspertas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Romas Švedas mano, kad po to, kai praėjusiais metais Lietuva didžiąją dalį dujų įsigijo per suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, „Gazprom“ buvo priverstas pergalvoti savo strategiją ir pasiūlyti konkurencingesnę kainą.
R.Švedas teigia, jog ateityje Lietuvos dujų rinkos pagrindiniai žaidėjai dėl itin aršios konkurencijos gali keistis kasmet.
Anot jo, pradėjus pirkti daugiau dujų per terminalą, Lietuvos įmonės įgijo svertų derybose su „Gazprom“, o tai rodo, kad dujų rinka pradėjo veikti.
„Gazprom“ priverstas taikytis prie sąlygų. Viena medalio pusė yra ta, kad skaičiuojame, kiek pirksime iš terminalo, kiek – iš „Gazprom“.
Kitas veiksnys, kad visa Lietuvos ekonomika laimi, nes krinta kainos“, – aiškino R.Švedas.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad padėtis, kai pernai didžiąją dalį dujų Lietuva pirko iš „Statoil“, o šįmet apie pusę dujų pirks iš „Gazprom“, rodo, kad rinkoje egzistuoja konkurencija.
„Mūsų tikslas visada buvo turėti konkurencijos įrankį, kad galėtume gauti geriausią kainą vartotojams. Būtent SGD terminalas leidžia tai užtikrinti.
Yra tam tikri sezoniniai kainos svyravimai, kai tokios sutartys ekonomiškai naudingesnės.
Planuojant dujų portfelį reikia įvertinti ir sezoniškumą“, – kalbėjo ministras.
Jis sakė, kad šiemet SGD terminalas gali būti mažiau naudojamas, tačiau tai nereiškia, kad jo išlaikymas vartotojams brangs.
„Kainų komisija pirmam pusmečiui yra patvirtinusi dujų kainą, o priežasčių dėl to kainai augti kol kas nematau“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
Iš Rusijos pirks žiemą
„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas teigia, kad rusiškos dujos yra konkurencingos šaltuoju metu laiku.
Anot jo, į SGD orientuojamasi šiltuoju sezonu, kai jų kainos gerokai nukrinta.
„Pasirinkome rudenį konkurse JAV bendrovę „Koch“ , iš kurios pirksime SGD orientuodamiesi į vasarą, kai jos yra pigiausios.
„Gazprom“ kaip pigiausia alternatyva yra šaltuoju metu, nes tuo metu SGD kainos pakyla“, – sakė D.Misiūnas.
Jis pabrėžė, kad SGD kainos rinkoje kyla, nes auga jų vartojimas. Tačiau D.Misiūnas nemano, kad „Gazprom“ ateityje vis daugiau dujų parduos Lietuvoje.
Derybos buvo ilgos
D.Misiūnas pripažino, kad SGD terminalas buvo stiprus svertas derybose dėl kainos, bet su „Gazprom“ tartis nebuvo lengva.
„Derybos ir užtruko ilgai, ir nelengvos buvo. Turėjome diskusijų dėl paskirų sutarties nuostatų. Europos Komisijos antimonopolinis tyrimas, Konkurencijos tarybos išvada – tai irgi prisidėjo prie bendro konteksto“, – sakė D.Misiūnas.
Pernai „Lietuvos energijos“ grupė dujas iš „Gazprom Export“ pirko aukcione, be to, turėjo dujų likutį pagal ankstesnę 10 metų sutartį.
Tačiau, pasak „Lietuvos energijos“ vadovo, negalima teigti, kad grįžtama prie ankstesnio sutarčių modelio, nes jos nebesudaromos ilgam laikui.
Druskininkams dujas tiekiančios ir jomis prekiaujančios įmonės „Haupas“ direktoriaus pavaduotojas Donatas Motiejūnas teigė, kad „Gazprom“ dujos yra pigesnės nei SGD.
Jeigu Lietuvoje nebūtų skatinama naudotis terminalu, greičiausiai visą rinką užimtų Rusijos įmonė. (BNS, LR)
Šiais metais – jau trys dujų tiekėjai
Dujų suvartojimas Lietuvoje kasmet mažėja: šiemet šalis suvartos apie 22 mln. MWh, pernai – apie 24 mln. MWh, o 2015 metais – apie 27,6 mln. MWh.
Pernai didžiąją dalį dujų – 60 proc., arba 14,3 mln. MWh, – Lietuvai patiekė „Statoil“: „Litgas“ pirko 3,6 mln. MWh, „Lietuvos dujų tiekimas“ – apie 3,2 mln. MWh, „Achema“ – 7,5 mln. MWh.
Su „Gazprom“ 2016 metais nė viena Lietuvos įmonė nebuvo pasirašiusi sutarties, nors 2015 metų pabaigoje baigėsi ilgalaikės sutartys su koncernu.
Tačiau nedaug dujų įmonės pirko kovą „Gazprom“ surengtame aukcione, kuriame jis pasiūlė apie 5,1 mln. MWh dujų, bet jų įsigyta mažiau – tikslus kiekis nebuvo skelbiamas. Be to, „Lietuvos dujų tiekimas“ pernai iš „Gazprom“ įsigijo apie 2,2 mln. MWh dujų likutį pagal 2015 metais pasibaigusią sutartį.
Šiemet „Litgas“ ir „Achema“ iš „Statoil“ įsigis 8 mln. MWh SGD. Dar 2 mln. MWh SGD „Lietuvos dujų tiekimas“ įsigis iš JAV bendrovės „Koch Supply &Trading“. Iš „Gazprom“ visos Lietuvos bendrovės įsigis apie 12 mln. MWh dujų.
Pernai gegužę skelbta, kad Statoil“ dujų kaina buvo 16–20 eurų, o rusiškų dujų – 17–18 eurų už MWh.
