Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas kreipėsi į kolegas iš Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES), ir ypač į baltarusius, grėsmingais žodžiais: Rusija pakels dujų kainas šalims, kurios išstos iš šios sąjungos. Tokį pareiškimą jis padarė Eurazijos tarpvyriausybinės tarybos posėdyje. Ir pridūrė, kad jėga šioje sąjungoje nieko nelaiko.
Laikraščio „Moskovskij Komsomolec“ („MK“) apklausti ekspertai pažymi, kad premjero žodžiai pirmiausia buvo skirti Baltarusijai, kuri dabar reikalauja sumažinti kainas už Rusijos dujas, rašo laikraščio korespondendė Irina Badmajeva.
D. Medvedevo žodžiai nuskambėjo kaip užslėpta grėsmė: jeigu „kurios nors šalys“ išstotų iš EAES arba joje nebūtų, tai joms tektų mokėti už dujas kainą, kurią moka Europa, ir „viskas būtų gerokai brangiau“.
Priminsime, kad dabar EAES, be Rusijos, priklauso Baltarusija, Kazachstanas, Armėnija ir Kirgizija. Pažymėtina, kad pastaraisiais metais jos sugebėjo padidinti eksportą į Rusiją. Be to, jos gavo lengvatų bendradarbiaudamos energetikos srityje.
Pasak „MK“ ekspertų, savo kalboje D. Medvedevas visų pirma perspėjo Baltarusiją, kuri reikalauja, kad Rusija sumažintų dujų kainas.
Dabar pagal sutartį dujų kaina yra 132 JAV doleriai (maždaug 125 eurai) už tūkstantį kubinių metrų. Baltarusijos pusė yra tos nuomonės, kad kol neišspręstas klausimas dėl nuolaidos, tai turės įtakos integracijos procesams. Tokią poziciją D.Medvedevas pavadino „šantažu“.
Michailas Krutichinas, naftos ir dujų rinkos specialistas, „RusEnergy“ partneris:
„Gazprom“ kainų politika jau seniai grindžiama ne komerciniu tikslingumu, ne noru išsaugoti tam tikrą rinkos nišą, o politiniais sumetimais. „Žydrojo kuro“ kainos naudojamos kaip spaudimo priemonė. Visų pirma, siekiant, kad Eurazijos ekonominės sąjungos nariai jos nepaliktų.
Ir šie pareiškimai apie kainų pakėlimą yra visiškai realūs. Mes jau matėme, kaip kainas nustatydavo pagal Kremliaus politinius nurodymus, užuot paskaičiavus savikainą: kokia kaina pelningiau parduoti dujas, kad išlaikytų paklausą. Tačiau „Gazprom“ iki pat 2014 metų vykdė didžiausių kainų už dujas nustatymo visoje Europoje, taip pat ir NVS šalyse, politiką. Paskui koncernas įvertino tokios politikos rezultatus, nes dėl jos sumažėjo rusiškų dujų paklausa ir laimėjo konkurentai. Galų gale, nuspręsta elgtis lanksčiai, bent jau už NVS ribų. Tačiau pačiose NVS ir EAES politika ir toliau išlieka pirmame plane.
Kalbant apie EAES priklausančių šalių reakciją, tai Baltarusijos pusė bandys pasiekti kompromisą, kuris buvo pasiektas jau ne kartą. Armėnijai, greičiausiai, žemos „žydrojo kuro“ kainos bus išlaikytos, nes Armėnijos dujų pramonė jau seniai priklauso koncernui „Gazprom“. Mat, kažkada Armėnija už rusiškas dujas mokėdavo akcijų paketais. Taigi dabar „Gazprom“ tiekia dujas pats sau. Su kitomis šalimis, atrodo, bus kiti susitarimai. O kol kas pagrindinis taikinys išlieka Baltarusija“.
Ivanas Gračiovas, buvęs Valstybės Dūmos Energetikos komiteto pirmininkas:
„Tokia spaudimo politika yra strategiškai neteisinga. Būtina ne gąsdinti dujų kainų pakėlimu, o atvirkščiai, siūlyti preferencijas. Iš tikrųjų, jau seniai atėjo laikas pereiti prie naftos ir dujų kainų Minskui, kokios yra Rusijos vidaus rinkoje. Tuo tarpu mūsų valdžia, panaudodama mokestinius manevrus, mažindama mokestines rinkliavas, priešingai, pamažu artina vidaus rinkos kainas prie užsieninių. Jei tai atsitiks, tada problema su Baltarusija išnyks savaime: kaimyninei respublikai tiesiog bus tos pačios kainos kaip Rusijoje“.
Ivanas Antropovas, Aktualiosios ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotojas:
„Akivaizdu, kad tai net ne užuomina, o tiesioginis galvos linktelėjimas į Baltarusijos pusę. Abi pusės paeiliui bando viena kitą šantažuoti ir išmušti palankias sąlygas. Tačiau anksčiau pavykdavo susitarti be nereikalingo triukšmo.
Ekonominių klausimų perkėlimas į išimtinai politinę plotmę neatneš nieko konstruktyvaus. Pirmiausia – Baltarusijai. Dabar Rusija – jos pagrindinė partnerė ir pajamų šaltinis. Į mūsų šalį atkeliauja daugiau nei 45 proc. Baltarusijos eksporto, o į Europą respublika siunčia naftos produktus, pagamintus iš tos pačios rusiškos naftos. 2016 metais Baltarusijai išgyventi padėjo 1,1 mlrd. dolerių Rusijos kreditai, ji taip pat gavo 2 mlrd. dolerių iš Eurazijos plėtros banko, kurio 66 proc. įstatinio kapitalo vėlgi įnešė Rusija“.
Parengė Leonas Grybauskas