Pasak Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidento Vytauto Kisieliaus, šiuo metu galiojanti tvarka naudinga tik šilumą tiekiančioms bendrovėms, o ne gyventojams ir šilumos gamintojams. Akivaizdžiausia situacija esanti Kaune.
Gamintojai skaičiuoja, kad dėl ydingos tvarkos kauniečiai šį šildymo sezoną lapkričio-vasario mėnesiais už paslaugą permokėjo apie 1,3 mln. eurų, o permokos už visą šildymo sezoną gali perkopti net 2 mln. eurų. Tuo tarpu šilumą tiekiančios „Kauno energijos“ grupės pelnas sieks beveik 8 mln. eurų.
„Kaune dėl konkurencijos sukuriama nauda nepasiekia gyventojų, kadangi „Kauno energija“ nėra suinteresuota mažesnėmis kainomis. Aukcionuose supirkdama šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų ji sumoka vieną kainą, tačiau gyventojams parduoda už visai kitą, gerokai padidintą. Tai niekaip nepaaiškinama, kadangi už šilumos tiekimą, aptarnavimą ir kitas tiekėjų paslaugas gyventojai susimoka atskirai“, – tvirtina V. Kisielius.
Pasak jo, šilumos tiekėjai patys rengia aukcionus, juose dalyvauja privilegijuotųjų sąlygomis ir sprendžia, iš kokio gamintojo ir kiek šilumos pirks visą mėnesį.
„Šilumos tiekėjai gali leisti sau dalyvauti aukcionuose siūlydami tik dalį kainos, kadangi visa kita jiems per tarifą kompensuoja už paslaugą mokantys gyventojai“, – sako V. Kisielius.
Balandį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) svarstys naują šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų tvarkos projektą.
Pasak V. Kisieliaus, tikimasi, kad naujoji tvarka pagaliau pažabos tokių įmonių kaip „Kauno energija“ apetitą ir neleis piktnaudžiauti gyventojų sąskaitomis.
Jis pabrėžia, kad gyventojai privalo būti skaidriai informuojami, kiek jie moka už šilumos gamybą, kiek už jos perdavimą, kiek kainuoja klientų aptarnavimas ir kitos paslaugos.
Asociacijos vadovas taip pat pažymi, kad dėl galiojančios tvarkos „Kauno energija“ augina savo pelną, o nepriklausomi šilumos gamintojai praėjusiais metais veikė nuostolingai.
„Kartais pasigirsta kalbų, kad keldami klausimus dėl skirtingų konkurencinių sąlygų mes tik vaikomės didesnio pelno, tačiau vien mūsų asociacijai priklausančių šilumos gamintojų bendras nuostolis pernai perkopė 1,7 mln. eurų“, – sako V. Kisielius.
Neaudituotais duomenimis, 2016 m. nepriklausomų šilumos gamintojų katilinės Kaune dirbo nuostolingai. „SSPC-Taika“ patyrė 97 tūkst., „Oneks Invest“ – 751 tūkst., „GECO Kaunas“ – 84 tūkst., „Ekopartneris“ – 85 tūkst., „Foksita“ – 440 tūkst., „Aldec general“ – 245 tūkst. eurų nuostolių.
V. Kisielius atkreipia dėmesį, kad, nepaisant gamintojų nuostolių ir vis mažėjančio Kauno gyventojų skaičiaus, „Kauno energijos“ pelnas kasmet įspūdingai auga. 2016 metais „Kauno energijos“ grupė uždirbo 7,999 mln. eurų pelno prieš apmokestinimą – net 6 kartus daugiau nei 2014-aisiais ir beveik 11 kartų daugiau nei 2012 metais.
Pasak V. Kisieliaus, Vilniuje šilumos gamybos kaina yra didesnė negu Kaune, tačiau galutinė kaina sostinės gyventojams mažesnė. Pavyzdžiui, vasarį vilniečiai mokėjo 3,99 cento už kilovatvalandę, o Kauno gyventojai – 5,25 cento arba net 30 proc. brangiau.
„Net Rygoje, kur didžioji dalis šilumos pagaminama iš dujų, šildymo kainos yra mažesnės negu Kaune. Kauniečiai turėtų gauti atsakymus į klausimus – kodėl konkurencijos sukuriama nauda jų nepasiekia? Kodėl už šildymą jie moka brangiau nei kitų didžiųjų miestų gyventojai?“, – klausia V. Kisielius.
Pasak jo, šildymo kainos Vilniuje sumažėjo būtent po VKEKK patikrinimo.
