Parlamentarai priėmė Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti
nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų
grėsmių įstatymą. Už jį balsavo 87 Seimo nariai, vienas
susilaikė.
Nesaugia bus vadinama kaimyninės šalies branduolinė elektrinė,
kurią statant ir jai veikiant nesilaikoma aplinkosaugos ar
branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimų, pažeisti
tarptautiniai susitarimai bei konvencijos ir kuri dėl geografinės
padėties ar technologinių ypatumų kelia grėsmę Lietuvos
nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Įstatyme įtvirtinta, kad į Lietuvos rinką negali patekti
elektra iš tokių elektrinių, išskyrus, jei ji būtina šalies
energetikos sistemos patikimumui, be to, Kruonio hidroakumuliacinė
elektrinė negali būti naudojami šių jėgainių elektros
akumuliavimui.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas anksčiau teigė,
kad Astravo atominė elektrinė ir šiuo metu Karaliaučiuje
sustabdytas AE projektas kelia grėsmę Lietuvai, pažeidžia
Branduolinės saugos konvenciją, reikalaujančią derinti aikštelių
parinkimą su kaimyninėmis valstybėmis ir įvertinti jų poveikį
bei galimą žalą jų žmonėms, gamtai ir urbanistinei aplinkai.
Pernai birželį Vyriausybė pritarė elektros, pagamintos Astravo
AE ir kitose trečiose šalyse, embargo planui, pagal kurį jos
importas į Lietuvą, o kartu ir į kitas ES šalis, bus ribojamas per
elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos zoną. Neseniai prie
Lietuvos iniciatyvos pareiškė prisijungianti ir Lenkija.
50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE nuolat įvyksta
įvairūs incidentai, kurie Lietuvai kelia abejonių dėl jėgainės
saugumo. Jėgainėje bus įrengti du reaktoriai, kurių kiekvieno
galia – 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuojama įjungti
2019-aisiais, o antrąjį – 2020 metais.