T.Seba yra tos nuomonės, kad transporto priemonių su vidaus degimo varikliais teks atsisakyti vis pingant elektra varomoms automašinoms. Ekonomistas prognozuoja, kad elektromobilių eksploatavimo išlaidos sumažės 10 kartų, o jų ilgaamžiškumas padidės 5 kartus. Proveržio tikimasi po 2–3 metų, kai elektromobiliai galės nuvažiuoti apie 200 mylių (maždaug 320 km), o jų kainos nukris iki 30 tūkst. dolerių (apie 26, 7 tūkst. Eur). Vėliau jie turėtų dar labiau atpigti.
T.Seba pranašauja, kad laikui bėgant bus sunku rasti degalinę, atsarginių dalių ar mechaniką, kuris galėtų suremontuoti vidaus degimo variklį. Šios rūšies transporto priemonių pardavėjų neliks 2024 metais. Jo nuomone, ilgalaikėje perspektyvoje naftos kainos nukris iki 25 dolerių už barelį. Dauguma skalūnų naftos ir giliavandenių naftos gręžinių taps nerentabilūs.
Į keblią padėtį pateks priklausomos nuo iškastinio kuro šalys: Rusija, Saudo Arabija, Nigerija ir Venesuela. Staigios permainos kels grėsmę kompanijų „Ford“, „General Motors“ ir Vokietijos automobilių pramonės egzistavimui.
Elektromobilių era
Tai gana vienareikšmė ir, galbūt, šiek tiek rizikinga prognozė, bet faktas bado akis: signalų apie tai, kad netrukus gali būti atsisakyta automobilių su vidaus degimo varikliais, pastaruoju metu matome vis daugiau. Spalio mėnesį Vokietijos federalinių žemių atstovybė (Bundesratas) paragino Europos Komisiją vėliausiai iki 2030 metų uždrausti lengvųjų automobilių su dyzeliniais varikliais pardavimą visoje Europos Sąjungoje.
Savo ruožtu, didelių Europos ir Šiaurės Amerikos miestų savivaldybės paskelbė, kad iki 2025 metų uždraus važiuoti į miestų centrus transporto priemonėms su dyzeliniais varikliais. Tokį sprendimą, be kitų miestų, priėmė Paryžius, Madridas, Atėnai ir Meksikas.
Panašius apribojimus numato taikyti ir Londono bei Briuselio savivaldybės. Oslo savivaldybė remia dviračių ir viešąjį transportą. Ji paskelbė, kad 2019 metais visi automobiliai dings iš Norvegijos sostinės centro. Prie elektra varomo ir viešojo transporto pereina taip pat Amsterdamas, Helsinkis ir Kopenhaga.
T.Seba pranašauja, kad laikui bėgant bus sunku rasti degalinę, atsarginių dalių ar mechaniką, kuris galėtų suremontuoti vidaus degimo variklį. Šios rūšies transporto priemonių pardavėjų neliks 2024 metais. Jo nuomone, ilgalaikėje perspektyvoje naftos kainos nukris iki 25 dolerių už barelį. Dauguma skalūnų naftos ir giliavandenių naftos gręžinių taps nerentabilūs.
Į keblią padėtį pateks priklausomos nuo iškastinio kuro šalys: Rusija, Saudo Arabija, Nigerija ir Venesuela. Staigios permainos kels grėsmę kompanijų „Ford“, „General Motors“ ir Vokietijos automobilių pramonės egzistavimui.
Elektromobilių era
Tai gana vienareikšmė ir, galbūt, šiek tiek rizikinga prognozė, bet faktas bado akis: signalų apie tai, kad netrukus gali būti atsisakyta automobilių su vidaus degimo varikliais, pastaruoju metu matome vis daugiau. Spalio mėnesį Vokietijos federalinių žemių atstovybė (Bundesratas) paragino Europos Komisiją vėliausiai iki 2030 metų uždrausti lengvųjų automobilių su dyzeliniais varikliais pardavimą visoje Europos Sąjungoje.
Savo ruožtu, didelių Europos ir Šiaurės Amerikos miestų savivaldybės paskelbė, kad iki 2025 metų uždraus važiuoti į miestų centrus transporto priemonėms su dyzeliniais varikliais. Tokį sprendimą, be kitų miestų, priėmė Paryžius, Madridas, Atėnai ir Meksikas.
Panašius apribojimus numato taikyti ir Londono bei Briuselio savivaldybės. Oslo savivaldybė remia dviračių ir viešąjį transportą. Ji paskelbė, kad 2019 metais visi automobiliai dings iš Norvegijos sostinės centro. Prie elektra varomo ir viešojo transporto pereina taip pat Amsterdamas, Helsinkis ir Kopenhaga.
