Pirmadienio rytą įjungtas kombinuoto ciklo blokas (KCB) Elektrėnuose elektros energiją be sustojimo gamina ir antradienį. Taip prisidėdama prie elektros energijos kainų biržoje stabilizavimo. Blokas šį mėnesį įjungiamas jau trečią kartą per šį mėnesį. Bet tai pirmasis kartas šiais metais, kai blokas veikia ilgiau negu vieną dieną. Tokį poreikį lemia tiek Lietuvos, tiek aplinkinėse kainų zonose šią savaitę susidaręs elektros energijos trūkumas.
Gegužės 29 d., „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje susiformavusi vidutinė elektros energijos kaina siekė 34,73 Eur/MWh. Paprastai kaina sukdasvosi apie 30 Eur/MWh.
Aukštoka kaina formavosi ir Latvijoje, Estijoje, ketvirtojoje Švedijos kainų zonoje, su kuria Lietuva sujungta „NordBalt“ kabeliu, taip pat Suomijoje.
Antradienį didmeninė kaina visose zonose dar didesnė: Švedijoje siekia beveik 37 Eur/MWh, Suomijoje, Estijoje – kiek daugiau negu 38 Eur/MWh, Latvijoje ir Lietuvoje – 39,07 Eur/MWh.
Įdomu tai, kad jau ir visą praėjusią savaitę Lietuvoje ir Latvijoje taip pat formavosi gana aukštos kainos, tačiau KCB veikė tik vieną dieną savaitės pradžioje. Lietuvos kainų zonoje darbo dienomis kaina vidutiniškai siekė 38,8 Eur/MWh, o penktadienį buvo pasiekusi net 41,63 Eur/MWh. Vis dėlto net ir susiformavus tokiai kainai dujinis KCB nebuvo įjungtas.
To priežastis yra tokia, kad jungtimis į Lietuvą iš aplinkinių šalių pateko daug pigesnės elektros energijos (pavyzdžiui, pirmadienio–penktadienio vidurkis Švedijoje siekė 30 Eur/MWh). Tačiau importuojamos elektros vis tiek nepakako, kad jos kaina Lietuvoje susilygintų su aplinkinių valstybių – nedidelis elektros energijos trūkumas mūsų šalyje išliko. Šis trūkumas buvo toks mažas, kad net ir minimalia galia veikdamas KCB būtų pagaminęs per daug elektros energijos. Kadangi Lietuvoje ir Latvijoje nebuvo pakankamai mažą galią už mažą kainą galinčių pasiūlyti elektros energijos gamybos šaltinių, kaina šiose zonose kilo.
Šią savaitę situacija jau kitokia: vyksta daugelio elektrinių remontai, palyginti mažai gamina vėjo jėgainės Skandinavijoje, sumažėjus vandens tėkmei Latvijoje mažiau pagamina hidroelektrinės. Tai lemia, kad gana didelis elektros energijos trūkumas formuojasi visose aplinkinėse zonose, be to, daug elektros eksportuojama ir į Lenkiją, kur ji dar brangesnė. Tad 455 MW maksimalios galios KCB tiek vakar, tiek šiandien gamina didele galia – vakar ji vidutiniškai siekė 392 MW, šios paros vidutinė galia – 344 MW vidutine galia, dienos metu ji sieks ir 405 MW.
Ar KCB darbas bus pratęstas ir trečiadienį, paaiškės tuomet, kai visi šiuo metu veikiantys elektros energijos gamintojai pateiks savo pasiūlymus biržoje ir biržos sistemos apskaičiuos, kurie iš tų pasiūlymų yra pakankamai konkurencingi, kad galėtų gaminti pagal besiformuojantį poreikį.
Tikėtina, kad situacijai rinkoje pernelyg nesikeičiant KCB darbas gali būti pratęstas. Jau įprasta, kad KCB reikšmė šiltuoju metų laiku ypač sustiprėja. Vykstant kitų elektrinių ir jungčių remontams ir dėl to kylant elektros energijos kainoms, blokas įjungiamas, kad padėtų užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą bei prisidėtų stabilizuojant jos kainas biržoje. 2016 m. gegužę blokas buvo įjungtas tris kartus, o per visą laikotarpį nuo gegužės iki rugsėjo – net 32.
