Lietuvoje importuota 87 suvartotos elektros, 59 proc. – iš Švedijos, 7 proc. - iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 35 proc. elektros – iš trečiųjų šalių. Praėjusią savaitę Baltijos šalys pagamino kur kas mažiau elektros iš atsinaujinančių išteklių. Hidroelektrinėse gamyba smuko penktadaliu, o vėjo elektrinėse – daugiau nei 2,5 karto. Latvijoje gamyba sumažėjo 19 proc., o Lietuvoje – 38 proc. Tik Estijoje gamyba išaugo 17 proc.
Rugpjūčio 16 d. Latvijoje vyko dviejų Kegumo hidroelektinės agregatų remonto darbai, porą valandų nedirbo ir Plavino hidroelektrinė, todėl latviai daugiau importavo iš Estijos ir Lietuvos. Vidutinė dienos kaina Baltijos šalyse viršijo 50 EUR/MWh, o valandos kaina siekė net ir 120 EUR/MWh.
Rugpjūčio 14-20 d. elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 13 proc., Baltarusijos-Lietuvos – 6 proc. Tarptautinių Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 61 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 20 proc., o Lietuvos kryptimi - 28 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 93 proc.