Sumanymu, kuris turėtų būti pradėtas įgyvendinti šį spalį Švedijos pietuose, tikimasi sudominti vietos arklides, kuriose kartu sudėjus auginami 400-500 arklių.
Jų garduose būtų įtiesiami specialūs sausi patiesalai, ant kurių ir būtų surenkamas mėšlas. Po to mėšlą išgabentų sudeginti į Halefoso elektrinę miesto rajone.
Skaičiuojama, kad šildymui iš arklių mėšlo gaunama energija sudarys 5 proc. visos vietos elektrinėse pagaminamos energijos.
“Arklių mėšlas šiandien kelia rūpesčių. Jei jį naudoja kaip trąšą, tai prieš tai mėšlas aštuonis mėnesius turi pragulėti, kad iš jo pasišalintų bakterijos. O vėliau jis išmeta metaną ir azoto oksidą, kurie kenksmingi aplinkai“, - aiškina Peras Harsemas iš „Fortum Horsepower”.
Iš kitos pusės, palyginti su daugeliu kitų mėšlo rūšių, arklių mėšlas yra tinkamos konsistencijos ir drėgmės, kad galėtų būti naudojamas kaip kuras. Juk, pavyzdžiui, karvių mėšlą deginti kur kas kebliau dėl jame esančio skysčio.
Prie projekto prisijungti vietos arklidžių šeimininkus kviesdama „Frotum“ nurodė, kad vienoje vietoje turi būti ne mažiau 10-20 arklių. Kitaip neatsiperka transportavimo išlaidos.
Skaičiuojama, kad šiandien Švedijoje auginama apie 356 tūkst. arklių. Suomių verslininkai teigia, kad efektyviai apdirbti įmanoma pusės jų mėšlą. Teoriškai būtų išgaunama tiek energijos, kad jos užtektų apšildyti visus namus Gotlando saloje ir Esterjotlando provincijoje.
Kad nenueitų vėjais, arklių mėšlu šildys namus
Suomių energijos įmonė „Fortum Horsepower” pasiryžo surinkti ir sukūrenti šimtų arklių mėšlą. Taip būtų pagaminti biodegalai pilotiniam Švedijoje įgyvendinamam projektui, kai arklių mėšlu būtų šildomi namai.
Sumanymu, kuris turėtų būti pradėtas įgyvendinti šį spalį Švedijos pietuose, tikimasi sudominti vietos arklides, kuriose kartu sudėjus auginami 400-500 arklių.
Jų garduose būtų įtiesiami specialūs sausi patiesalai, ant kurių ir būtų surenkamas mėšlas. Po to mėšlą išgabentų sudeginti į Halefoso elektrinę miesto rajone.
Skaičiuojama, kad šildymui iš arklių mėšlo gaunama energija sudarys 5 proc. visos vietos elektrinėse pagaminamos energijos.
“Arklių mėšlas šiandien kelia rūpesčių. Jei jį naudoja kaip trąšą, tai prieš tai mėšlas aštuonis mėnesius turi pragulėti, kad iš jo pasišalintų bakterijos. O vėliau jis išmeta metaną ir azoto oksidą, kurie kenksmingi aplinkai“, - aiškina Peras Harsemas iš „Fortum Horsepower”.
Iš kitos pusės, palyginti su daugeliu kitų mėšlo rūšių, arklių mėšlas yra tinkamos konsistencijos ir drėgmės, kad galėtų būti naudojamas kaip kuras. Juk, pavyzdžiui, karvių mėšlą deginti kur kas kebliau dėl jame esančio skysčio.
Prie projekto prisijungti vietos arklidžių šeimininkus kviesdama „Frotum“ nurodė, kad vienoje vietoje turi būti ne mažiau 10-20 arklių. Kitaip neatsiperka transportavimo išlaidos.
Skaičiuojama, kad šiandien Švedijoje auginama apie 356 tūkst. arklių. Suomių verslininkai teigia, kad efektyviai apdirbti įmanoma pusės jų mėšlą. Teoriškai būtų išgaunama tiek energijos, kad jos užtektų apšildyti visus namus Gotlando saloje ir Esterjotlando provincijoje.
„Fortum” - ne vienintelė kompanija, besiruošianti įgyvendinti panašų projektą. Štai atliekų perdirbimu užsiimanti švedų grupė „Renova” buvo pranešusi, kad per čempionatą Geteborge, kur varžėsi Europos raiteliai, surinks visų keturkojų paliktą mėšlą, iš kurio gamins energiją. „Renova“ suskaičiavo, kad iš 300 tonų mėšlo galima pagaminti tiek energijos, kad jos užtektų 32 namų šildymui visiems metams.
„Fortum” - ne vienintelė kompanija, besiruošianti įgyvendinti panašų projektą. Štai atliekų perdirbimu užsiimanti švedų grupė „Renova” buvo pranešusi, kad per čempionatą Geteborge, kur varžėsi Europos raiteliai, surinks visų keturkojų paliktą mėšlą, iš kurio gamins energiją. „Renova“ suskaičiavo, kad iš 300 tonų mėšlo galima pagaminti tiek energijos, kad jos užtektų 32 namų šildymui visiems metams.
