Tokį projektą parengusi Energetikos ministerija jį jau pateikė Seimui.
Parlamentas birželį įstatymu įtvirtino, kad Astravo AE yra nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bei aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Numato įvesti mokesčius
Seimo palaimintu teisės aktu siekiama pagrįsti elektros importo ribojimus. Įstatyme numatyta, jog Vyriausybė turi parengti planą, kaip bus apsisaugoma nuo Astravo AE.
Tarp priemonių yra siūlymas iki kitų metų antrojo ketvirčio sutarti su Latvija ir Estija taikyti elektrai iš Baltarusijos ir Rusijos perdavimo mokesčius, jeigu tam pritars Europos Komisija.
Kaip sakė bendrovės „Litgrid“ atstovė Gabrielė Klusienė, Lietuva už į trečiąsias šalis perduodamą energiją dabar moka mokestį, tačiau Rusija ir Baltarusija už elektrą, eksportuojamą į Lietuvą, tokių mokesčių nemoka.
Tad siekiama tokį mokestį pritaikyti ir importuojamai rusiškai bei baltarusiškai elektrai.
Be to, iki 2019 m. pirmojo ketvirčio ketinama susitarti su aplinkinėmis valstybėmis riboti elektros importą iš Astravo AE.
Kruonis paslaugų neteiks
Siūloma pakeisti ir elektros naudojimo taisykles, kad Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė negalėtų teikti balansavimo paslaugų Astravo AE.
Dėl galimybės naudotis Kruonio paslaugomis Baltarusija kreipėsi dar 2015 metais – tada Lietuva atsakė, kad tokios galimybės nėra.
Energetikos ministerijos teigimu, dalis priemonių susijusios su Baltijos šalių ir Vakarų Europos elektros tinklų sinchronizavimu. Tarp tokių yra Ignalinos AE transformatorių pastotės rekonstrukcija, kai bus atjungta viena elektros linija su Baltarusija, naujos linijos tarp Lietuvos elektrinės Elektrėnuose ir Vilniaus statybos. Abiejų šių projektų rangovo konkursai šiuo metu vyksta.
Plane taip pat nurodoma, kad Lietuva sieks sinchronizuoti tinklus per Lenkiją ir dėl to tikimasi susitarti 2018 metų pirmąjį ketvirtį.
Yra tik trys išeitys
Minskas tvirtina, kad elektrinė statoma laikantis visų saugumo reikalavimų, bet kaimyninės šalies valdžiai Lietuvos planai vargu ar gali patikti. Todėl liepą Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka nurodė valdininkams ieškoti būdų, kur nukreipti energiją iš Astravo AE, kai pastaroji ją pradės gaminti.
Šiuo metu kaimyninė šalis 95 proc. jai reikiamos elektros pasigamina naudodama rusiškas dujas. Per metus baltarusiai sunaudoja 36–37 mlrd. kilovatvalandžių.
Jei 2020-aisiais pradės veikti abu Astravo AE reaktoriai, gamyba išaugs dar 18 mlrd. kilovatvalandžių per metus.
Anot baltarusių portalo tut.by, yra tik trys išeitys, ką daryti su elektros pertekliumi: padidinti jos naudojimą valstybės viduje, sustabdyti kai kurias dabartines elektrines arba eksportuoti.
Pastarasis variantas valstybei būtų naudingiausias. Bet jei Lietuva, Latvija ir Lenkija baltarusiškos elektros energijos neįsileis (o tai visiškai įmanoma), kam nors ją įsiūlyti bus labai sudėtinga. Mat tiek Rusija, tiek Ukraina ja apsirūpina pačios.
Patys netiki eksportu
Pastaruoju metu, anot baltarusių ekonomistės Tatjanos Manenok, eksportas į Lietuvą stabiliai mažėja: 2015 ir 2016 metais baltarusiai patiekė po maždaug 200 mln. kilovatvalandžių, o per pirmąjį šių metų pusmetį – jau tik 60 mln.
Nepriklausomas kaimynų energetikos ekspertas Artiomas Bystrikas įsitikinęs, jog išskirti iš bendro srauto ir užblokuoti Astravo AE gaminamos elektros nepavyks, nebent ji būtų tiekiama atskira jungtimi, tačiau tokios nėra. Todėl neva vienintelė išeitis Vilniui – išvis atsisakyti tiekimo iš Baltarusijos.
Bet ekspertas įspėjo, kad net jei jungtis „Nordbalt“ tarp Lietuvos ir Švedijos sugestų, o mūsų šalis sutiktų įsileisti energiją iš Astravo AE, tokia prekyba truktų labai trumpai.
„Iki 2025 metų Baltijos valstybės ketina atsijungti nuo energetinio žiedo, siejančio jas su Rusija ir Baltarusija. Nuo tada, o gal ir dar anksčiau jų elektros dažnių reguliavimo parametrai bus skirtingi. O tada, norint prekiauti elektra, pasienyje teks statyti papildomą įrangą“, – sakė A.Bystrikas.
Anot Baltarusijos energetikos instituto mokslo vadovo Aliaksandro Michalevičiaus, tokia įranga gali atsipirkti tik esant stambaus masto tiekimui, tačiau tokio tikrai neplanuojama. (BNS, „Tut.by“, LR)