Vyriausybės teigimu, valstybė suinteresuota, kad Europos bendrasis teismas nepanaikintų Komisijos sprendimo, kitaip Vilniaus jėgainė netektų europinės paramos. Pasak Komisijos sprendimą teismui apskundusios Vokietijos energetikos kompanijos „Danpower“ valdybos nario Markuso Siusmano, Vilniaus jėgainės statyboms skiriant Europos Sąjungos paramą, sukuriamos išskirtinės, lengvatinės sąlygos ir taip pažeidžiami sąžiningos konkurencijos principai. „Danpower“ siūlė savo lėšomis – už 110 mln. eurų – pastatyti Vilniuje biokuro katilinių ir atliekų deginimo jėgainių.
Vokiečių siūlyta atliekų deginimo jėgainė per metus sudegintų 160 tūkst. tonų atliekų – tiek pat, kaip planuoja ir „Lietuvos energija“. Tuo tarpu „Lietuvos energijos“ jėgainės projekto vertė siekia 350 mln. eurų. „Danpower“ nuomone, Lietuvoje planuojamų įgyvendinti atliekų deginimo jėgainių investicijos yra perteklinės, o rangovų atranka kelia daug klausimų, kadangi „Lietuvos energija“ atmetė daug pajėgių, pasaulinio lygio kompanijų ir taip neužsitikrino mažiausių galimų kainų.
„ES lėšos yra visų Bendrijos piliečių, todėl privaloma su jomis elgtis itin atsakingai, skaidriai ir efektyviai“, – sako Vokietijos kompanijos atstovas. Vokietija yra daugiausiai – apie 25 mlrd. eurų per metus – į ES biudžetą sumokanti Bendrijos šalis. 84,9 proc. „Danpower“ akcijų priklauso vienai didžiausių Vokietijoje Hanoverio savivaldybės kompanijai „Stadtwerke Hannover AG“, dirbančiai su prekės ženklu „Enercity“. Jos metiniai pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų. „Danpower“ Lietuvoje kartu su bendrove „Geco Investicijos“ lygiomis dalimis valdo bendrą įmonę „Danpower Baltic“.
