Valdžios institucijos šildymui išleido įspūdingą sumą

Gyventojai nepatenkinti, kad už šilumą teks mokėti daugiau, nors tai ir tebūtų kelių eurų skirtumas. Vis dėlto ne tik daugiabučių gyventojai turi mokėti už šildymą. Valstybėje gausu pastatų – ligoninių, mokyklų ir t.t., kuriuos taip reikia apšildyti.

Be šilumos negalima palikti ir šalį valdančių institucijų, tokių kaip Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė, ministerijos. Nusprendėme pasidomėti, kiek šios institucijos praėjusį šildymo sezoną, kuris buvo vienas ilgiausių, išleido šildymui.

Kaip Prezidentės spaudos tarnyba, Prezidentūros išlaidos už praėjusį 2016-2017 metų šildymo sezoną, trukusį 7 mėnesius, siekia 52 tūkst. 514 eurų. Tiek kainavo apšildyti 8952 kvadratinių metrų Prezidentūros pastatų kompleksą, kurį sudaro Reprezentaciniai rūmai, Kanceliarija ir Valstybės pažinimo centras.

Išlaidos Prezidentūros apšildymui gerokai skyrėsi nuo to, kiek buvo išleista apšildyti Vyriausybės pastatui, esančiame Vilniaus centre. Šio pastato plotas – 14 tūkst. 750 kv. m. Praėjusį šildymo sezoną apšildyti šį pastatą kainavo 108,6 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad Vyriausybės šildymo sąskaita kas mėnesį vidutiniškai siekė 15,5 tūkst. eurų.

Kiek daugiau tiek už Prezidentūrą, tiek už Vyriausybę šildymui išleido Seimas. Nuo 2016-ųjų spalio iki 2017 balandžio parlamento išlaidos šildymui ir karštam vandeniui siekė 143,9 tūkst. eurų. Seimo, kurį sudaro I, II ir III rūmai, plotas – 27 tūkst. 177 kv. m.

Tiesa, Seimo specialistai tvirtino, kad suma, kasmet išleidžiama šildymui, mažėja. Pavyzdžiui, 2016-aisiais, lyginant su 2012-aisiais, ji sumažėjo maždaug trečdaliu. Kasmet sumažinti gaunamą sąskaitą parlamentui padeda ir atlikti dalies rūmų komplekso renovacijos darbai.

Lietuvoje šiuo metu veikia 14 ministerijų. Tiesa, jos neužima tiek pat pastatų, nes kai kurios yra įsikūrusios po vienu stogu. Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurios ministerijos yra įsikūrusios senesniuose pastatuose ir dėl to šildymo kainos gali skirtis.

Štai Ūkio ir Energetikos ministerijos dirba viename pastate. Ūkio ministerijos specialistai informavo, kad iki 2017 vasario 15-osios jų ministerijos bendras plotas buvo apie 8,1 tūkst. kv. m.

Nuo vasario 15-osios perdavus Ūkio ministerijos administracinį pastatą VĮ Turto bankui centralizuotai valdyti, pagal panaudos sutartį Ūkio ministerijos naudojamas plotas – apie 6,5 tūkst. kv. m. Šildymo išlaidoms Ūkio ministerija išleido 30 tūkst. 395 eurus, kurių apie 5,8 tūkst. išleista lapkričio mėnesį.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) bendras patalpų plotas sudaro 11 tūkst. 490 kv. m. Į šį skaičių be pačios VRM pastato įeina ir Turto valdymo ir ūkio departamentas prie VRM, Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM bei Regioninės plėtros departamentas prie VRM.

Tam, kad apšildytų šiuos pastatus praėjusį šildymo sezoną, ministerija išleido 44 tūkst. 622 eurus. Tai reiškia, kad vidutinė mėnesio kaina, mokama už VRM pastatų apšildymą buvo apie 6,3 tūkst. eurų.

Gerokai mažesnį plotą , 3981 kv. m., užimanti Teisingumo ministerija praėjusį šildymo sezoną išleido 19 tūkst. 939 eurus. Tiesa, ministerijos specialistai informavo, kad į šią sumą įtrauktos ir išlaidos už karštą vandenį. Daugiausia, apie 3,5 tūkst. eurų buvo išleista vasario mėnesį.

Apšildyti Kultūros ministeriją praėjusį šildymo sezoną kainavo 24 tūkst. 478 eurus. Nors ministerijos plotas ne toks ir didelis – 3362,24 kv. m., jos specialistai teigė, kad reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad pastatas, kuriame įsikūrusi Kultūros ministerija, yra kultūros paveldo objektas su labai aukštomis lubomis ir dideliu tūriu – 20 tūkst. 758 kubinių metrų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šildymo išlaidos praėjusį šildymo sezoną siekė apie 50,8 tūkst. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 32,9 tūkst. eurų – išleista 2016 metais, o likę 17,9 tūkst. eurų 2017 metais. Plotas, kurį užima ministerijos pastatas, siekia 6483,35 kv.m.

Nors Finansų ministerija plotu ir didesnė, šildymo sąskaitos ji sulaukė mažesnės. Šios ministerijos patalpų plotas sudaro 8936,6 kv.m. Apšildymui Finansų ministerija išleido apie 32,7 tūkst. eurų, iš kurių 6,3 tūkst. buvo sumokėtą šalčiausią mėnesį.

Apšildyti Žemės ūkio ministerijos pastatą, kurio plotas yra 15 tūkst. 429 kv. m. ir kuriame yra įsikūrusios ir ministerijai pavaldžios institucijos bei kitos įstaigos, per 7 mėnesius kainavo 58 tūkst. 582 eurų. Viena šalčiausią mėnesį šildymas šiai ministerijai atsiėjo apie 11,5 tūkst. eurų.

Švietimo ir mokslo ministerija šildymo išlaidoms per 2016-2017 metų šildymo sezoną paklojo 32 tūkst. 435 eurus. Šalčiausią mėnesį sumokėta apie 5,4 tūkst. eurų. Bendras šios ministerijos patalpų plotas yra 4474 kv.m.

Gerokai didesnį plotą – apie 14 tūkst. 493 kv. m. – užimanti Užsienio reikalų ministerija praėjusį sezoną šildymui išleido apie 59,1 tūkst. eurų. Vien šalčiausią mėnesį šildymo išlaidos sudarė 12 tūkst. 269 eurus.

Apie 6 tūkst. kvadratinių metrų užimantį Aplinkos ministerijos pastatą nuo 2016 spalio iki 2017 gegužės mėnesio apšildyti kainavo 37 tūkst. 152 eurus. Šalčiausią mėnesį šildymo sąskaita siekė apie 7,2 tūkst. eurų.

Krašto apsaugos ministerija praėjusį šildymo sezoną išleido 55 tūkst. 850 eurų, iš kurių apie 10,4 tūkst. eurų išleista šalčiausią mėnesį. Tiek kainavo apšildyti patalpas, kurių bendras plotas sudaro 14 tūkst. 130 kv. m.

Kartu su Teisingumo ir Kultūros ministerijomis, viena mažiausiai šildymui išleidusi ministerija – Sveikatos apsaugos. Apšildyti 4,5 tūkst. kvadratinių metrų patalpas praėjusį šildymo sezoną kainavo beveik 28 tūst. 812 eurų.

Suskaičiavus valdžios institucijų, kurios pateikė duomenis, išlaidas, matyti, kad praėjusį šildymo sezoną jos patalpų apšildymui ir karštam vandeniui išleido apie 750 tūkst. eurų.