Įtakos turėjo tendencijos Skandinavijoje
Per mėnesį vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje padidėjo 1 proc., atitinkamai iki 37,79 EUR/MWh ir 37,69 EUR/MWh. Tuo metu Estijoje užfiksuotas kiek didesnis kainos augimas – ji padidėjo 3 proc. iki 37,27 EUR/MWh.
„Kainų ūgtelėjimui Baltijos regione daugiausia įtakos turėjo Skandinavijos šalyse vyravę permainingi orai bei žymiai padidėjusi elektros energijos gamyba iš vėjo ir vandens resursų. Vis daugiau pasireiškia ir sezoninės tendencijos – elektros energijos kainų augimą paskatino padidėjusios suvartojimo apimtys visose „Nord Pool“ biržos prekybos teritorijose“, – dėsto Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ direktorius.
Pasak jo, rugsėjo mėnesį elektros kainų augimas Skandinavijos šalyse buvo spartesnis nei Baltijos šalyse. Kainų skirtumas tarp Skandinavijoje ir Lietuvoje fiksuotos vidutinės elektros kainos rugsėjį buvo 4,48 EUR/MWh, o tarp Estijos – 4,00 EUR/MWh. Palyginti su Latvijos elektros energijos kaina, skirtumas sumažėjo nuo 7,54 EUR/MWh rugpjūčio mėnesį iki 4,38 EUR/MWh rugsėjį.
Kiekvieną rugsėjį suvartojimas auga
Rugsėjį elektros energijos suvartojimo apimtys augo tik Estijoje – jos padidėjo 2,6 proc. iki 626 GWh. Kitose Baltijos šalyse šis rodiklis traukėsi – Lietuvoje 2 proc. iki 844 GWh, o Latvijoje beveik 1 proc. iki 565 GWh.
„Palyginus su rugpjūčio mėnesiu, per rugsėjį bendrai suvartotos elektros kiekis iš esmės nepasikeitė – truputį viršijo 2 TWh ribą. Tačiau šis rodiklis yra didesnis palyginti su tuo, kuris buvo užfiksuotas pastarųjų trijų metų rugsėjį. Tai reiškia, kad elektros energijos suvartojimo apimtys rugsėjį kasmet auga“, – sako M. Giga.
Krituliai leido pagaminti daugiau elektros
Tuo metu gamybos apimtys regione ir toliau augo – padidėjo 7 proc. ir pasiekė kiek daugiau nei 1,5 TWh. Elektros energijos gamybos augimas siejamas su dideliu kritulių kiekiu.
„Pakilęs vandens lygis Dauguvos hidroelektrinių gamybos apimtis padidino 57 proc. iki 343 GWh, o tai yra itin aukštas rodiklis. Galima palyginti: per praėjusius penkerius metus rugsėjo mėnesį jos vidutiniškai pagamindavo vos 72 GWh elektros energijos. Tuo metu pagamintos elektros energijos kiekis Rygos šiluminėse elektrinėse praėjusį mėnesį išaugo 28 proc. ir pasiekė 66 GWh“, – sako M. Giga.
Pasak jo, padidėjus pagaminamos elektros kiekiui, sumažėjo elektros energijos importas. Iš viso Baltijos šalys importavo 501 GWh elektros – 17 proc. mažiau nei rugpjūčio mėnesį.
