Vilniaus kogeneracinė jėgainė, priklausanti valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“, šiandien pasirašė sutartį su Aplinkos projektų valdymo agentūra prie Aplinkos ministerijos. Projekto įgyvendinimui skirta beveik 49 mln. eurų 2014-2020 m. ES fondų investicijų.
Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus deginamos po rūšiavimo likusios netinkamos nei perdirbti, nei pakartotinai naudoti, bet turinčios energinę vertę komunalinės atliekos. Čia planuojama apdoroti iki 160 tūkst. tonų atliekų per metus iš Vilniaus ir Utenos regionų. Toks kiekis atliekų nebepatektų į sąvartynus, o Vilnius miesto gyventojai būtų aprūpinti pigesne šiluma.
„Nors Europos Sąjungoje Lietuva pagal atliekų perdirbimo augimą ir priskiriama prie pirmaujančiųjų, dar reikia labai pasistengti, kad pasiektume ES keliamus tikslus atliekų tvarkyme.
Vienas iš jų – kad iki 2030 m. sąvartynuose būtų šalinama tik 10 proc. komunalinių atliekų.
Šiam svarbiam tikslui ir tarnaus naujoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Jos dėka bus sukurta vis dar trūkstama techninė atliekų tvarkymo sistemos grandis Vilniaus ir Utenos regionuose - bus įrengta infrastruktūra šiuose regionuose veikiančiuose komunalinių atliekų apdorojimo įrenginiuose susidarančioms tinkamoms deginti atliekoms panaudoti, tokiu būdų ateityje išvengiant atliekų pertekliaus krizių“, - teigia Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius Ignotas Šalavėjus.
„Įgyvendinus Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą bus sukurta apčiuopiama ekonominė ir socialinė nauda visuomenei. Sostinės gyventojai šią naudą pajaus mažiau mokėdami už šilumą, o Vilniaus ir Utenos regiono gyventojai – mažiau mokėdami ir už atliekų tvarkymą“ – teigia Vilniaus kogeneracinės jėgainės generalinis direktorius Saulius Barauskas.
Vilniaus kogeneracinė jėgainė užtikrintų Europos Komisijos keliamų Žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimą – sąvartynuose šalinti tik iki 5 proc. atliekų. Šiuo metu Lietuva sąvartynuose vis dar „laidoja“ apie 54 proc. visų komunalinių atliekų. Kad šie skaičiai gerėtų, turės didėti sąvartynų vartų mokestis, kuris vilniečiams 2020 metais sieks 98 eurų už toną.
Tuo tarpu po rūšiavimo likusias atliekas sudeginant naujojoje jėgainėje jis sieks kur kas mažiau – 32 eurus už toną. Skaičiuojama, kad vilniečiai tokiu būdu už atliekų tvarkymą kasmet mokės 10 mln. eurų mažiau.
Naujojoje jėgainėje bus pagaminama ir pigesnė šiluma. Vertinant 2016 metų biokuro biržos kainas, skaičiuojama, kad naujojoje jėgainėje pagamintos šilumos kaina būtų apie 19-20 eurų už MWh arba daugiau kaip 35 proc. mažesnė nei 2016 metais, kuomet vidutinė pagaminamos šilumos kaina Vilniuje buvo arti 30 eurų už MWh. Dėl pigesnės šilumos gamybos vilniečiai galėtų sutaupyti iki 13 mln. eurų išlaidų šilumai kasmet.
Sekant moderniausiais Europos miestų centruose šiuo metu veikiančių jėgainių pavyzdžiais, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus įdiegti šiuolaikiniai dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins saugią ir netaršią energijos gamybą.
Jėgainės statybai pritaria ir Vilniaus miesto gyventojai. 2016 m. gruodį Vilniuje bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, 77 proc. respondentų planus statyti šiuolaikišką atliekas ir biokurą naudojančią jėgainę vertina pozityviai. 40 proc. respondentų teigia manantys, kad tai padėtų sumažinti šilumos kainą Vilniaus mieste.
