Lietuvoje importuota 79 proc. suvartotos elektros, 40 proc. – Švedijos, 35 proc. - iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 25 proc. elektros – iš trečiųjų šalių. Baltijos šalyse sumažėjusią vėjo ir šiluminių elektrinių gamybą keitė išaugusi - 28 proc. hidroelektrinių gamyba ir bendra gamyba regione išliko nepakitusi. Lietuvoje hidroelektrinių gamyba didėjo 21 proc., tačiau dėl sumažėjusios vėjo ir šiluminių elektrinių gamybos bendra šalies gamyba smuko penktadaliu.
Spalio 16 – 22 d. elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 62 proc., Baltarusijos-Lietuvos – 16 proc. Tarptautinių Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 67 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 73 proc., o Lietuvos kryptimi - 4 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 81proc., Švedijos kryptimi – 0 proc.