Vilniaus miesto savivaldybė spalio pradžioje energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ už 9,9 mln. eurų perleido Vilniaus šilumos tinklams priklausiusią trečiąją termofikacinę elektrinę.
Šalia Gariūnų esanti elektrinė anksčiau buvo didžiausia šilumos gamintoja sostinėje, tačiau nuo 2016 metų pradžios nebeveikė – Vyriausybei panaikinus skatinimo kvotas, ankstesniems šeimininkams jos neapsimokėjo eksploatuoti. Tad elektrinę iš „Vilniaus energijos“ susigrąžinusi miesto savivaldybė ją pardavinėjo kaip metalo laužą. Dar pigiau elektrinę vertino bendrovė „Lietuvos energija“, iš pradžių už ją siūliusi vos vieną eurą.
Bet į savo rankas elektrinę pigiai perėmusi „Lietuvos energija“ netruko užuosti būsimą pelną. Bendrovės laikinasis vadovas Mindaugas Keizeris iš karto užsiminė, kad ateityje elektrinė gali būti naudojama kaip rezervinė.
Ką tai reiškia? Ogi tai, kad netgi nė karto neužkurta elektrinė bendrovei per metus gali duoti maždaug 18 mln. eurų pajamų.
Teigiama, jog sostinė iš jos per kelerius metus galėjo uždirbti tiek, kad gautų pinigų galbūt net užtektų pabaigti šimtmečio gėda tapusias nacionalinio stadiono statybas.
Aukcioną laimėjo kiti
Vilniaus politikams susitarus su „Lietuvos energija“ dėl elektrinės pardavimo elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ paskelbė vadinamojo tretinio elektros galios rezervo aukcioną.
Preliminariais duomenimis, jį laimėjo keturios bendrovės – 483 megavatų rezervą kitąmet turėtų užtikrinti „Panevėžio energija“, „Orlen Lietuva“, Kauno termofikacinė elektrinė ir „Lietuvos energijos gamyba“.
Nors kol kas oficialiai neskelbiama, kiek elektros gamintojams bus sumokėta už būsimas paslaugas, „Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, pretenduojama išsidalyti beveik 50 mln. eurų.
Į dalį šios sumos galėjo pretenduoti ir už kai kurias kitas aukcioną laimėjusias elektrines naujesnė bei modernesnė Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė. Jos galingumas yra 360 megavatų. Tai sudaro daugiau nei pusę tretinio galios rezervo poreikio.
Specialistų skaičiavimais, jei aukcionui būtų buvę pasiūlyta bent vieno Vilniaus valdžios nurašytos elektrinės bloko pajėgumai, į miesto kišenę be didesnių pastangų kasmet galėjo įkristi po 18 mln. eurų vietoj gautų už pardavimą 10 mln. eurų.
Siūlė objekto nenurašyti
Pagrindinis įvykusio aukciono reikalavimas jo dalyviams – gamintojas privalėjo įsipareigoti pradėti gaminti elektrą per 12 valandų, kai atsiranda poreikis, ir tiekti ją dešimt parų.
Ar šiuo metu jau neveikianti elektrinė galėjo užtikrinti aukciono sąlygas?
„Lietuvos rytą“ neoficialiai konsultavę energetikos specialistai tuo neabejojo. Jų žodžius iš esmės patvirtino ir Vilniaus šilumos tinklų vadovas Mantas Burokas.
Iš „Vilniaus energijos“ šilumos ūkį susigrąžinusios bendrovės direktorius dar pernai kreipėsi į „Litgrid“ su pasiūlymu svarstyti galimybę tretinio galios rezervo aukcionus 2017 metais rengti dažniau – kas pusmetį: „Mes galėtume dalyvauti aukcione ir užtikrinti efektyvią elektros energijos gamybą šiuo metu nuomininko sprendimu sustabdytoje elektrinėje.“
Negana to, M.Burokas pareiškė, kad sustabdytos elektrinės pajėgumai galėtų būti panaudojami dar efektyviau: „Nurašyti šią elektrinę per anksti, ji dar gali duoti naudos ne tik sostinės šilumos vartotojams, bet ir dalyvauti elektros gamybos rinkoje.“
Po sandorio trenkė durimis
Tad kas atsitiko, kad dešimtims žmonių kvalifikuotą darbą bei solidžias pajamas miestui galėjusią užtikrinti elektrinę vis dėlto buvo nuspręsta parduoti kaip metalo laužą?
Dėl tokio sostinės tarybos sprendimo balandį iš Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos pirmininko pareigų pasitraukė Arvydas Sekmokas.
Buvęs energetikos ministras tada piktinosi, kad bendradarbiavimo sutartis su „Lietuvos energija“ net nebuvo svarstoma jo vadovaujamoje stebėtojų taryboje: „Aš nematau prasmės likti – atsistatydinu.“
Nors dėl elektrinės kainos derėjosi ir buvęs konservatorių vicemeras Valdas Benkunskas, jo partijos bendražygis A.Sekmokas buvo įsitikinęs: ji galėjo būti bent dukart didesnė.
Dar labiau šias A.Sekmoko abejones sustiprino ką tik pasibaigęs aukcionas.
Konservatorius neabejoja, jog kaip metalo laužas parduota elektrinė buvo pajėgi jame dalyvauti ir laimėti dalį kvotų.
Politikas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad dėl aukciono Vilniaus šilumos tinklų atstovai bus kviečiami pasiaiškinti į savivaldybės Aplinkos ir energetikos komitetą.
„Akivaizdu, kad sostinės valdžios nurašyta Vilniaus termofikacinė elektrinė galėjo pretenduoti bent jau į tą rezervo dalį, kuri atiteko Kauno termofikacinei elektrinei. Vilniaus elektrinė už pastarąją yra ir naujesnė, ir efektyvesnė.
Tai būtų leidę atpiginti šilumos kainą vilniečiams. O dėl dabartinės situacijos tenka tik apgailestauti“, – kalbėjo buvęs energetikos ministras.
Įžvelgia ir galimą korupciją
A.Sekmokas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad būdamas Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos pirmininku ne kartą ragino šios įmonės vadovą paruošti elektrinę darbui dar šį sezoną.
Politikas apgailestavo, kad jo žodžiai taip ir nebuvo išgirsti: „Į didelės vertės turtą buvo žiūrima visiškai atmestinai, ir už tai turėtų būti labai aiški atsakomybė. Reikėtų atsakyti, ar tai buvo tik neūkiškumas, ar sprendimus lėmė ir kokie nors korupciniai dalykai.
Parduodant elektrinę buvo atliktas vienas vertinimas, po mėnesio staiga buvo užsakytas kitas. Ir po jo staiga elektrinės vertė stebuklingai krito.“
Paklaustas, kas turėtų prisiimti atsakomybę už galbūt neskaidrų sandorį, konservatorius dūrė ir į miesto energetikos ūkį savo rankose laikiusį partijos bendražygį buvusį vicemerą V.Benkunską.
Bet vienu momentu jis prasitarė, jog balsų santykis yra nepalankus ir meras gali pasiekti, kad elektrinė būtų perduota pagal „Lietuvos energijos“ siūlytas sąlygas.“
A.Sekmokas svarstė, kad tada už energetiką atsakingas V.Benkunskas galbūt išsigando, kad priešindamasis R.Šimašiui bus atleistas iš vicemero pareigų: „Meras pajuto jo baimę prarasti kėdę ir galbūt juo pasinaudojo, o galiausiai vis tiek atleido.“
Bendražygis kirto atgal
Bet V.Benkunskas tokius partijos bendražygio įtarimus vadino fantazijomis: „Spaudimą jutau ne iš mero, o labiau iš A.Sekmoko, kuris atstovavo kažkokioms kitoms linijoms, kitoms interesų grupėms, siekusioms, kad susitarimas su „Lietuvos energija“ neįvyktų ir savivaldybė neišduotų šiai bendrovei leidimo naujai kogeneracinei elektrinei.“
Buvęs vicemeras tikino, jog R.Šimašius į šį procesą visai nesikišo ir netrukdė: „Jeigu kas nors trukdė, tai tik pats A.Sekmokas.“
V.Benkunskas taip pat nemano, kad elektrinė buvo parduota per pigiai. Anot jo, kaina buvo nustatyta atlikus objektyvų vertinimą ir yra sąžininga, taip pat buvo įvertintos ir prielaidos, kad jėgainė gali būti naudojama kaip rezervinė, dalyvauti aukcionuose.
„Jei elektrinė būtų vertinama tiktai kaip metalo laužas, jos vertė būtų minusinė“, – pridūrė buvęs sostinės vicemeras.
Konservatorius vadino stabdžiu
O ką apie sostinės energetikos ūkyje šeimininkavusių konservatorių ginčą mano R.Šimašius, kurį irgi taško įtarimų purslai iš buvusių koalicijos partnerių stovyklos?
Vilniaus meras „Lietuvos rytui“ teigė dėl energetikos ūkio priežiūros didesnių priekaištų buvusiems koalicijos partneriams neturintis, bet skyrybas su jais esą lėmė ir ilgai užtrukęs elektrinės pardavimas.
R.Šimašiaus teigimu, konservatoriai buvo įjungę stabdžius, ypač tai buvo juntama per šias derybas: „Tai buvo vienas ilgiausiai užtrukusių projektų. Dėl konservatorių vidinių pasistumdymų viskas truko ilgiau kaip metus.
Įdomiausia, kad net pats V.Benkunskas neapsikentė tokio keisto A.Sekmoko stiliaus. Pastarasis vis keitė savo nuomonę. Man taip ir liko mįslė, dėl kokių interesų jis stabdė šį procesą.“
Paklaustas, ar elektrinė negalėjo tapti auksinius kiaušinius miestui dedančia višta, R.Šimašius svarstė, jog buvo galimi du scenarijai: „Elektrinė gali duoti naudos, bet gali tapti ir našta. Daug kas priklauso nuo išorinių aplinkybių, konkurencinės aplinkos.
Tik jei ta aplinka būtų palanki elektrinei, objektas galėtų tapti labai vertingas.“
Meras taip pat bandė sklaidyti įtarimus dėl galbūt neskaidraus sandorio su „Lietuvos energija“ : „Susitarimas nebuvo lengvas ir nė viena pusė turbūt nekrykštavo iš laimės, kad kuriems nors pasisekė labiau.“
