Energetikos ekspertai skambina pavojaus varpais – rinkoje vienu metu susiformavo pernelyg daug veiksnių, galinčių išprovokuoti kainos didėjimą.
Didžiausios įtakos gali turėti 2018 metais planuojamas jungties su Švedija „NordBalt“ remontas ir planuojami taikyti elektros importo iš trečiųjų šalių mokesčiai, taip pat 2019 metais numatytas izoliuoto Baltijos šalių elektros sistemos veikimo bandymas.
Ar gali nutikti taip, kad vartotojams teks pajusti elektros energijos stygių, ir kaip šiems procesams gali daryti įtaką šalies valdžia? Galbūt vertėtų išsaugoti palankesnes galimybes elektros energiją pirkti ES nepriklausančiose šalyse?
Vertindami priimamus teisės aktų projektus Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai neabejojo, kad šalies valdžia stengiasi tokią galimybę išvis sumenkinti, nors tai nesuderinama su Lietuvos ekonominiais interesais.
Energetikos ministerijos atstovai ramino: elektros rinka Lietuvoje esą veikia sklandžiai, o elektros energijos kainos galutiniams vartotojams mažėja jau penktus metus iš eilės ir yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje.
Didmeninė kaina tik kils
„Lietuvos energijos“ grupei priklausančios bendrovės „Energijos tiekimas“ Didmeninės prekybos departamento vadovas Aldevinas Burokas prieš mėnesį vykusioje energetikos konferencijoje paskelbė, kad per artimiausią dešimtmetį didmeninė elektros energijos kaina padidės maždaug 10 eurų už megavatvalandę.
Kodėl prognozuojamas nuoseklus elektros kainų didėjimas, nors vartotojai tikisi visai kitokių kainos pokyčių?
„Pirmiausia reikėtų pabrėžti skirtumą tarp didmeninės elektros energijos kainos ir vartotojo mokamos kainos, kuri susideda iš daugiau dalių nei vien tik elektros energijos įsigijimo sąnaudų. Mes prognozuojame būtent didmeninės elektros energijos kainos augimą“, – aiškino A.Burokas.
Eksperto nuomone, „NordBalt“ ir „Litpolink“ jungtys smarkiai pagerino Lietuvos energetikos sistemos integraciją su kaimyninėmis šalimis. Labai dažnai elektros energijos kainą Lietuvoje nulemia įvykiai kaimyniniuose regionuose – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Skandinavijoje ar net Vokietijoje.
„Prognozuojant ateities elektros energijos kainas, būtina analizuoti visų šių regionų tendencijas“, – įsitikinęs A.Burokas.
Jo nuomone, kainas kels didėjanti paklausa, tradiciškai pigiame Skandinavijos regione statomos naujos jungtys su aukštų kainų zonomis – tarp Norvegijos ir Vokietijos bei Norvegijos ir Jungtinės Karalystės.
Įtakos turės ir Vokietijos planai iki 2022 metų sustabdyti visas savo atomines elektrines, brangsiantys aplinkos taršos leidimai (ATL) bei ketinimai uždaryti anglimis kūrenamas elektrines Vakarų Europoje, Skandinavijoje.
Pasak A.Buroko, aukštų kainų prognozę galėtų pakeisti stabilios arba mažėjančios ATL kainos, atidėti planai uždaryti atomines elektrines tiek Vokietijoje, tiek Skandinavijoje ir staigus proveržis kuriant baterijų technologijas, kurios leistų efektyviau panaudoti nepastovius atsinaujinančius elektros energijos šaltinius – vėjo ir saulės energiją.
Atvėrė gerų galimybių
„Lietuvoje jau ketverius metus iš eilės fiksuojamos mažėjančios elektros energijos kainos. Eurostato duomenimis, 2017 metais Lietuvoje elektra buvo viena pigiausių visoje Europoje“, – paskelbė „Energijos tiekimo“ atstovas A.Burokas.
Pernai Lietuvos gyventojai už elektros energiją mokėjo 45 proc. mažiau, nei vidutiniškai mokėjo ES šalių buitiniai vartotojai.
Pastarųjų kelerių metų veiksmai – pradėjusios veikti tarptautinės elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, suvienodintos elektros rinkos taisyklės ir sukurtos sąlygos lygiateisiškai prekiauti elektros biržoje leido Lietuvos elektros kainoms priartėti prie mažiausių kainų, fiksuojamų Šiaurės šalių „Nord Pool“ zonoje.
„Dabar ši rinka yra pasiekusi istorines kainų žemumas, ir dėl to Lietuva tik laimi, nes gali elektros energiją rinkoje įsigyti pigiau“, – kalbėjo A.Burokas.
Pasak jo, elektros energijos kainos augimo ateities perspektyvoje priežasčių ir prielaidų reikia žvalgytis ne Lietuvos, o Europos, Skandinavijos ir pasaulio rinkose.
„Kaina, kurią už elektrą sumoka kiekvienas gyventojas, skiriasi nuo didmeninės kainos, kurią sumokame įsigydami elektros energiją rinkoje didmeniniams poreikiams. Didmeninė elektros energijos įsigijimo kaina sudaro maždaug trečdalį galutinės kainos vartotojams“, – priminė „Energijos tiekimo“ ekspertas.
Žemumos jau pasiektos
Latvijos kapitalo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga pritarė, kad 2017 metais elektra buvo pigiausia, tačiau jau šiemet ji brangs.
„Kainai įtakos turi daugybė veiksnių, net vasarą nusistovėjusi oro temperatūra, kritulių kiekis“, – svarstė M.Giga. Jis spėjo, kad šiais metais vidutinė elektros energijos kaina bus maždaug 2–3 eurais už megavatvalandę didesnė.
Nėra jokių prielaidų manyti, kad per artimiausius 3–4 metus kainos galėtų sumažėti.
M.Giga sakė sunkiai galintis įvertinti, kaip rinką paveiktų palankesnės sąlygos importuoti elektros energiją iš ES nepriklausančių šalių.
„Didesnė pasiūla visada mažina kainą, tačiau neturime patikimos informacijos, kiek elektros energija kainuoja Rusijoje, Baltarusijoje“, – svarstė M.Giga.
Pasak įmonės vadovo, elektros kainas Lietuvoje daugiausia formuoja padėtis Skandinavijoje ir šalies valdžia nelabai turi svertų jas keisti. Dėl šios priežasties linijos „NordBalt“ remontas gali tapti rimtu iššūkiu.
„Kaskart sutrikus elektros tiekimui „NordBalt“ linijai kyla rimtų problemų“, – kalbėjo M.Giga. Jis įsitikinęs, kad remonto metu elektros nepritrūksime, tačiau neaišku, kokia bus jos kaina.
„Klaidinga manyti, kad didėjant kainoms didėja ir tiekėjų marža. Labai norėtume, kad rinka būtų stabili ir prognozuojama“, – tikino M.Giga.
Didelių projektų nesitiki
Pasak „Elektrum Lietuva“ vadovo, padėtį sunkina aplinkybė, kad tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje elektros energijos gamyba yra labai žemo lygio. Estijoje juntamas elektros perteklius, tačiau tiekimą kaimynams smarkiai riboja menkas pralaidumas per Latvijos ir Estijos sieną.
Galbūt didėjant elektros kainoms vertėtų nupūsti dulkes nuo gamybos projektų?
M.Giga įsitikinęs, kad daugiausia elektros patieks smulkieji gamintojai, dirbantys su atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Jis neturėjo vilčių, kad bus imtasi didelių nacionalinių energetikos projektų – taip manyti verčia praeities pavyzdžiai.
„Atominės elektrinės projektas numarintas, plėsti hidroelektrinių tinklą nėra galimybių“, – svarstė bendrovės vadovas.
Bendrovės „Energijos tiekimas“ specialistas A.Burokas tikino, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje veikia didmeninė elektros energijos rinka, o rinkos dalyvių motyvaciją investuoti į elektros gamybos pajėgumus lemia būtent regioninės didmeninės elektros energijos rinkoje besiformuojančios kainos bei nacionalinės subsidijų schemos.
„Šiuo metu dauguma ES šalių investuoja į atsinaujinančius energijos šaltinius – vėjo, saulės energiją, taip pat į atliekų bei biomasės deginimą, o didžioji dalis investicijų vis dar yra paremtos valstybės subsidijomis“, – aiškino A.Burokas.
Tobulėjant technologijoms bei augant didmeninei elektros energijos kainai anksčiau ar vėliau Europoje atsiras atsinaujinančių energijos išteklių projektų, kurie bus vykdomi be subsidijų.
Prognozės – nuosaikesnės
„Elektros kainą lemia gamintojai, o kuo daugiau prisijungimo linijų, tuo kaina mažesnė“, – įsitikinęs energetikos specialistas Mindaugas Krakauskas, kuriam priklauso elektros energiją gaminančios 5 saulės ir 2 vandens jėgainės.
Pasak jo, gamintojų siūloma elektros kaina šiuo metu yra išties maža, tačiau būtina įvertinti elektros perdavimo tinklo paslaugų kainą.
„Tai yra monopolinė paslauga, o galimybių mažinti jos įtaką galutinei kainai dar yra“, – įsitikinęs M.Krakauskas. Jo nuomone, artimiausiu metu jokių didelių kainos šuolių neturėtų būti.
M.Krakauskui pritarė elektros perdavimo tinklus valdančios bendrovės „Litgrid“ specialistai.
„Artimiausius dvejus metus jokių didelių pokyčių neturėtų įvykti“, – pranešė įmonės komunikacijos vadovas Giedrius Karsokas.
Remontas bėdų nesukels?
Kaip elektros kainas paveiks šiemet planuojamas jungties „NordBalt“ remontas, taip pat 2019 metais numatytas izoliuoto Baltijos šalių elektros sistemos veikimo bandymas?
„NordBalt“ jungties remonto tikslas yra užtikrinti didesnį „NordBalt“ jungties patikimumą. Tai sudarys prielaidas dar efektyviau ją panaudoti, o kartu ir galimybes pasiekti mus didesniam kiekiui pigesnės elektros iš Švedijos“, – kalbėjo energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.
„Nord Balt“ jungties prieinamumas rinkai 2016 metais buvo 78 proc., per 2017 metų 9 mėnesius – 81 proc.
Tokiu prieinamumu veikiančios jungties galutinė nauda Lietuvos gyventojams ir verslui buvo apie 30 mln. eurų per metus.
Pasak A.Vernickaitės, elektros rinka Lietuvoje veikia sklandžiai, teisės aktai efektyviai užtikrina visų elektros energijos vartotojų teises, o visi rinkos dalyviai turi patirties ir geba tinkamai įvertinti ir valdyti visas susijusias rizikas, kad elektros tiekimas vartotojams būtų nenutrūkstamas.
„NordBalt“ movų keitimo metu elektrą į rinką tieks tie gamintojai, kurie galės pasiūlyti geriausias kainas“, – pranešė ministro patarėja.
Baltijos šalių perdavimo sistemų operatorių užsakymu atlikta speciali studija parodė, jog izoliuoto darbo bandymas turėtų trukti mažiau nei parą, jo metu Baltijos šalių gamybos pajėgumai bus pakankami, kad būtų užtikrintas elektros energijos tiekimas visiems vartotojams.
A.Vernickaitė priminė, kad elektros energijos kainos galutiniams vartotojams Lietuvoje mažėja jau penktus metus iš eilės ir yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje.
Šiuo metu Vyriausybė Seimui yra pateikusi atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą, kurio vienas pagrindinių tikslų yra pasiekti, kad galutinės elektros energijos kainos Lietuvoje pramonei būtų mažesnės nei regiono valstybėse, o gyventojams išlaidų už energiją dalis nuolat mažėtų, jas lyginant su vidutinėmis gyventojų pajamomis.
Tiki užkardų stiprumu
Energetikos žinovai teigė, kad Rusija jau baigia pasiruošti Baltijos šalių desinchronizacijai nuo BRELL (Baltijos šalių ir Rusijos bei Baltarusijos energetinio žiedo) stiprindama jungtis tarp Baltarusijos ir Sankt Peterburgo.
Ar gali taip nutikti, kad per šias sustiprintas jungtis bei jungtis tarp Rusijos ir Suomijos elektros energija iš Astravo atominės elektrinės (Baltarusija) pasieks Suomiją, o per ją, Estiją ir Latviją (tik jau gerokai pabrangusi) – į Lietuvą?
„Šios jungtys yra skirtos sustiprinti Rusijos ir Baltarusijos vidinio perdavimo tinklą. Tokių planų įgyvendinimas nieko bendra neturi su Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros patekimu ar nepatekimu į Baltijos valstybes“, – kalbėjo ekonomikos ministro patarėja A.Vernickaitė.
Lietuvos valdžios atstovai nuolatos kelia klausimus dėl Astravo atominei elektrinei parinktos vietos ir prieštaravimo tarptautinėms konvencijoms. Ne mažiau svarbi ir komercinė pusė, jei bus neleidžiama energijai patekti į elektros rinką.
Vadovaujantis būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymu, nuo Astravo atominės elektrinės naudojimo pradžios Lietuvos elektros rinkoje negalės būti prekiaujama elektra iš Baltarusi jos.
„Dvišalėse ir daugiašalėse diskusijose siekiama, kad ir kitose regiono valstybėse būtų numatytos apsaugos priemonės nuo tokios elektros patekimo į šių šalių rinkas“, – aiškino A.Vernickaitė.
Pasak jos, tarpvalstybinio elektros iš trečiųjų šalių perdavimo mokesčio taikymo klausimas yra regioninis.
Jo taikymo sąlygos priklauso nuo bendro Baltijos šalių susitarimo. Kol kas anksti kalbėti apie galimus konkrečius terminus, šiais klausimais vyksta diskusijos su Latvija ir Estija. Estijoje juntamas elek- tros perteklius, tačiau tiekimą kaimynams smarkiai riboja menkas pralaidumas per Latvijos ir Estijos sieną. “Didesnė pasiūla mažina kainą, tik nėra patikimos informacijos, kiek elektra kainuoja Rusijoje, Baltarusijoje.
Ekspertai atskleidė nemalonių detalių
- Elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos įstatymo projektą išanalizavę LLRI ekspertai pareiškė, kad pagal jame naudojamą nekonkretų apibrėžimą ne vienoje šalyje, nepriklausančioje ES, pagaminta elektros energija gali būti pripažinta netinkama importuoti į Lietuvos teritoriją.
- Tai sudarytų nepagrįstas ir ekonomiškai žalingas prielaidas riboti elektros energijos importo galimybes Lietuvos vartotojams.
- Sąmoningai atsisakius galimybių importuoti elektros energiją, o ypač pigesnę, sumažėtų Lietuvos energetinis saugumas. Numatyti apribojimai sumažintų tiekimo (importo) šaltinių skaičių ir tiekėjų diversifikaciją, tai sumažintų fizinį tiekimo saugumą. Atsisakius pigesnio importo sumažėtų energijos įperkamumas, o tai irgi sumažintų energetinį saugumą.
- Tikėtina, kad atsisakius pigaus importo iš ne ES šalių, elektros energijos kaina smarkiai didėtų. Tai jau yra įvykę 2013 metais, kai gerokai sumažėjus importui iš Rusijos ir Baltarusijos didmeninė elektros energijos kaina smarkiai išaugo.
- Importo ribojimas gali būti nesuderinamas su šalies ekonominiais interesais, mat naujame Nacionalinės energetikos strategijos projekte konstatuojama, kad dėl santykinai didelių gamtinių dujų kainų daugumos šalyje esančių elektrinių, įskaitant ir devintąjį Lietuvos elektrinės bloką, gaminamos elektros energijos savikaina yra per didelė, kad galėtų konkuruoti su importuojamos elektros energijos kaina. Projektas pripažįsta importą iš trečiųjų šalių kaip naudingą siekiant žemų kainų vartotojams.
- Elektros energija gyventojams nėra pigi. 2016 metais viena kilovatvalandė buitiniam vartotojui Lietuvoje kainavo 0,12 euro, ES vidurkis – 0,20 euro. Įvertinus atlyginimų ir pajamų skirtumus, reikšmingas kainos didėjimas būtų skausmingas gyventojams – gali net prireikti lėšų kompensacijoms.
- Lietuvos pramoniniams vartotojams elektros energijos kilovatvalandė kainuoja vidutiniškai tiek pat kiek ES vidurkis, tačiau daugiau nei regiono įmonėms.
- Jei dėl numatyto importo ribojimo reikšmingai išaugtų elektros energijos kaina Lietuvoje, tai neigiamai paveiktų šalies pramonės įmonių konkurencingumą.
- Vertindami Vyriausybės nutarimą dėl būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugios branduolinės elektrinės, LLRI ekspertai pareiškė, kad prisidengiant Astravo atomine elektrine siekiama riboti arba visai nukirsti energijos importą iš visų ne ES šalių. M.Patašiaus nuotr. Kai kurie rinkos dalyviai mano, kad artimiausiais metais elektra ims brangti.