Pasak instituto prezidentės dr. Zitos Čeponytės, tyrimą pradėti paskatino tai, kad nepaisant didelės šilumos gamintojų konkurencijos, kainos šį šildymo sezoną Kaune – vienos aukščiausių tarp didžiųjų miestų.
„Esame už skaidrumą ir manome, kad gyventojai turi būti aiškiai informuojami, kiek ir už ką moka. Dabartinė šilumos tvarka tinkamai to neužtikrina“, – pranešime žiniasklaidai sako Z. Čeponytė.
Ženklūs kainų skirtumai
Jos teigimu, trūksta ne tik daugiau skaidrumo šilumos įmonių kainodaroje, bet ir aktyvesnio prižiūrinčių institucijų įsikišimo.
„Nepakankama kontroliuojančių institucijų priežiūra „Kauno energijai“ galimai leidžia pelnytis šilumos vartotojų sąskaita ir disponuoti jai nepriklausančiomis lėšomis“, – teigia Z. Čeponytė.
Ji atkreipia dėmesį, kad tarp „Kauno energijos“ aukcionuose superkamos ir gyventojams parduodamos šilumos kainų matomi ženklūs skirtumai.
„Pavyzdžiui, praėjusių metų lapkritį gyventojams parduodamos šilumos kaina buvo 25 proc. didesnė už tą, kurią „Kauno energija“ sumokėjo ją pirkdama iš kitų gamintojų. Finansiniu požiūriu, galima vertinti, kad vos per vieną mėnesį kauniečiai galimai permokėjo beveik 650 tūkst. eurų“, – sako Z. Čeponytė.
Neskuba perskaičiuoti
Instituto prezidentė teigia, kad, pagal galiojančias tvarkas, šilumos kaina Kaune turėjo būti perskaičiuota ir sumažinta dar praėjusių metų pirmoje pusėje, tačiau tai iki šiol nėra padaryta.
„Tikėtina, kad dėl neperskaičiuotos kainos per paskutinius kelerius metus susikaupusios Kauno šilumos vartotojų permokos gali siekti apie 10 mln. eurų“, – vertina Z. Čeponytė.
Klausimus dėl galimų vartotojų permokų ir delsimo perskaičiuoti šilumos kainas institutas išsiuntė Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, „Kauno energijai“ ir Kauno miesto savivaldybei. Apie pradėtą tyrimą informuojamos ir daugiabučių namų bendrijos. Sulaukus atsakymų planuojama parengti detalias tyrimo išvadas.
Reguliuojamas pelnas
„Kauno energijos“ teigimu, jų tiekiamos šilumos kainos ir pelnas yra reguliuojami Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos.
Bendrovė skelbia, kad šilumos kaina vartotojams nustatoma pagal komisijos patvirtintą šilumos kainų nustatymo metodiką. Jei per kurį nors laikotarpį šilumos tiekimo įmonės pelnas būna didesnis, jis grąžinamas vartotojams sumažinant šilumos kainą ateinančiu laikotarpiu.
Laukiama naujos tvarkos
Kainų komisija jau senokai sulaukia niuksų iš Konkurencijos tarybos dėl galiojančios šilumos supirkimo tvarkos. Mat nors įstatymuose numatyta, kad visiems rinkos dalyviams sąlygos turi būti vienodos, kol kas taip nėra.
Savivaldybių valdomi šilumos tiekėjai, teikdami pasiūlymus kas mėnesį vykstančiuose aukcionuose, paprastai įtraukia tik kuro kainą, tuo metu nepriklausomi gamintojai – visas sąnaudas.
Sprendimą, ar keisti šiuo metu galiojančią supirkimo tvarką Kainų komisija priims jau šį trečiadienį.
Komisijos skaičiavimais, planuojami pakeitimai leistų sumažinti centralizuotai tiekiamos šilumos kainas vartotojams. Prognozuojama, kad šilumos kaina Vilniuje gali sumažėti iki 16,2 proc., Kaune – iki 6,4 proc., Klaipėdoje – iki 3,4 proc.
Pasak Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidento Vytauto Kisieliaus, dabar galiojanti tvarka neužtikrina mažiausių kainų vartotojams, taip pat prieštarauja sąžiningai konkurencijai.
„Svarbiausia, kad gyventojams pagaliau bus sudarytos sąlygos šilumą įsigyti iš tų, kurie ją pagamins pigiausiai“, – naujienų agentūrai ELTA teigė V. Kisielius.
Tiesa, galimais pokyčiais nelabai patenkinti šilumos tiekėjai ir juos valdančios savivaldybės. Jie teigia, kad šilumos kainos gali didėti.
