Konfidencialūs dokumentai kelia abejonių, ar Astravo AE elektra netekės į Lietuvą

[[ge:lrytas:lrytas:6587515]]

Astravo elektrinės bokštai.<br>D.Umbraso nuotr.
Astravo elektrinės bokštai.<br>D.Umbraso nuotr.
A.Sekmokas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Sekmokas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Astrave vykdomat atominės elektrinės (AE) statyba. <br>T.Bauro nuotr.
Astrave vykdomat atominės elektrinės (AE) statyba. <br>T.Bauro nuotr.
Astrave vykdoma atominės elektrinės (AE) statyba.<br>T.Bauro nuotr.
Astrave vykdoma atominės elektrinės (AE) statyba.<br>T.Bauro nuotr.
 Žygimantas Vaičiūnas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Žygimantas Vaičiūnas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt

Jun 11, 2018, 6:53 AM, atnaujinta Jun 11, 2018, 10:27 AM

Šalia Ignalinos AE 1981 m. įrengtoje galingiausioje Lietuvos transformatorių pastotėje vyksta darbai, rekonstruojama ir nuo 1990 m. veikianti prie Utenos. Pertvarka reikalinga siekiant Lietuvos elektros sistemą sinchronizuoti su europiniais tinklais 2025 m. Energetikos ministerija tikina, kad didžioji su projektu susijusi informacijos dalis konfidenciali, dėl to jos negalima atskleisti visuomenei.   

„Jei viešai skelbsime, tai turbūt sinchronizacijos niekuomet neįgyvendinsime. Tai yra tam tikri dalykai, kurie yra, natūralu, valstybės paslaptis ir todėl nėra viešinami“, – paaiškino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Tačiau šį konfidencialumo žyme paženklintą ir visus kitus jį lydinčius dokumentus radome vyriausybės tinklalapyje. Aiškėja, kad energetikai, priešingai nei viešai skelbiama, neatmeta galimybės palikti elektros jungtis su Baltarusija ir po sinchronizavimo, sudaryti galimybę tekėti elektros srovei iš Baltarusijos ir po sinchronizavimo su Europos tinklais. Šiuo metu Alytuje įrengtas keitiklis gali būti panaudotas elektrai tekėti iš Baltarusijos.

Iš dokumentų, rastų vyriausybės tinklalapyje, aiškėja, kad energetikai neatmeta galimybės įrengti ir antrą keitiklį Utenoje.

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sako, kad ši informacija jam nauja. Anot vieno iš energetikos politikos strateguotojų, Lietuva privalo elgtis pragmatiškai.

„Dėl kitų keitiklių, aš manau, čia dar yra ateities klausimas ir čia taško aš nedėčiau. Mūsų planuose nėra tokio plano ar nusistatymo, kad absoliučiai nebūtų jokių prekybinių ryšių su elektros sistema rytuose. Planuojama, kad jie yra galimi, bet aiškiai reguliuojami ir aiškiai valdomi. Valdomi reiškia, kad stovi keitiklis“, – tikino Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.

Energetikos ministerijos projekto santraukoje rašoma apie galimybę po sinchronizavimo su Europos elektros tinklais įrengti nuolatinės srovės keitiklius, „planuojamiems su trečiosiomis šalimis“. Savaime aišku, kad tai Rusija ir Baltarusija.

Tame pačiame dokumente Energetikos ministerija teigia, kad „projekto įgyvendinimas […] sudarys galimybę prijungti prie Europos elektros energetikos sistemos didelės galios generacijos įrenginį”. Ar tai reikštų, kad valdantieji vis dar neatsisakė planų statyti Visagino atominę? Ministras neigia tai.

„Tai iš esmės turbūt yra tam tikra projekto liekana iš ankstesnių laikų, kuomet mes turėjome planus VAE. Šiuo metu [energetikos] strategija yra baigiama svarstyti Seime. Ji netrukus bus patvirtinta ir nebus jokių teisinių pagrindų kalbėti apie naują didelį generatorių, naują didelį generavimo bloką“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Susipažinęs su viešai prieinama informacija, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas tvirtina, kad „Litgrid“ veiksmai liudija pasirengimą didelio generuojančio šaltinio darbui, atrodo, ne Lietuvoje.

„Kito šaltinio kaip Baltarusijos AE tame regione aš nematau. Projekto santraukoje taip pat minima, kad turėtų būti rezervuojama vieta galimai keitiklių statybai. Tai nežinau, kaip tai atitinka įstatymą dėl apsaugos nuo nesaugių trečiųjų šalių elektros jėgainių elektros patekimo į Lietuvą“, – abejojo buvęs energetikos ministras A. Sekmokas.

A. Sekmoko manymu, Lietuvos elektros tinklai pertvarkomi taip, kad prireikus tenkintų Baltarusijos AE poreikius, ir tai esą patvirtina atliekami darbai abipus Lietuvos ir Baltarusijos sienos. 

Pernai liepą kinai baigė įrengti Pastavų elektros pastotę. Anot Baltarusijos energetikos ministerijos pranešimo, visa elektra iš Astrave statomos elektrinės tekės būtent per ją.

Šiuo metu Pastovų ir šalia Ignalinos atominės elektrinės esančios pastotės sujungtos trimis aukštos įtampos linijomis. Kol kas planuojama išmontuoti tik vieną. Likusios dvi ir dar viena, ateinanti iš Utenos į Pastovus, bus rekonstruotos ir veiks toliau. Energetikai tvirtina, kiek liks jungčių su Rusija ir Baltarusija, kur ir kiek bus nuolatinės elektros srovės keitiklių, spręs politikai. 

„Keitiklius statyti mes nenumatom šito projekto apimtyse. Tiesa, žemės ten yra daug laisvos ir viskas priklausys nuo susitarimų tiek su Europa, tiek su Rusija, kai prasidės derybos tarp Europos ir Rusijos“, – paaiškino AB „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas.

Derybos dėl Rusijos, Baltarusijos ir Europos Sąjungos susitarimo dėl Baltijos valstybių elektros sistemos veikimo sustabdytos 2013 m., kai konstatuota, kad tarp Baltijos valstybių nėra sutarimo dėl sinchronizacijos krypties ir būdų. Tačiau Ž. Vaičiūnas tvirtina, kad po 2025 m., kai Baltijos šalys bus sinchronizavusios su Europos energetikos tinklais, neliks nė vienos iš penkių aukštos įtampos jungčių su Baltarusija, todėl iš Astravo elektra į Lietuvą patekti neturės jokių galimybių. A. Sekmokas savo ruožtu atkerta, kad norint sinchronizuotis su Europa pirmiausiai reikia atsijungti nuo buvusios Sovietų Sąjungos energetikos tinklo. Ir kam investuoti milijonus, jei garsiai kalbama apie jungčių su Baltarusija nukirpimą?

„Neatsijungęs nuo Rusijos prie Europos neprisijungsi. Staiga prasideda projektas šiaurės rytų Lietuvoje šalia Baltarusijos sienos, kur dygsta, baigia statyti Baltarusijos AE. Man tai atrodo keista. Ar nukerpant jungtis reikia rekonstruoti Utenos ir Ignalinos pastotes? Ar reikia investuoti 30 mln., jeigu jungtys bus nukirptos? Kam šitas projektas vykdomas?“ – klausia A. Sekmokas.

Ir dar vienas dalykas – sinchronizuotis su europine elektros sistema, kaip oficialiai tvirtina valdantieji, planuojama 2025 m. Baltarusija tikina, kad kurą į savo AE įkraus 2019 m., po visų bandymų 2020 m. ji galėtų pradėti tiekti elektrą. Taigi mes dar nesame Vakarų sistemos dalis, Baltarusijos atominė veikia, mūsų jungtys su kaimyne nenukirstos, keitiklis – bent jau vienas – stovi.

Interpretacijos stebina

Išplatintame pranešime Energetikos ministerija tvirtino, kad minėto projekto tikslas yra elektros tinklų sinchronizacija su Vakarų Europos tinklais. „Šis projektas mažins esamą elektros pralaidumą iš Baltarusijos ir ateityje užkirs galimybę elektros patekimui iš nesaugios AE. Taip pat leis pasirengti efektyviam linijų atjungimui su Baltarusija, pereinant prie sinchroninio darbo su Vakarų elektros sistema“, – rašoma pranešime.

Jame teigiama, kad svarbiausias elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ įgyvendinamo Šiaurės rytų Lietuvos (ŠRL) perdavimo tinklo rekonstrukcijos tikslas – pritaikyti esamą infrastruktūrą sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais.

„ŠRL pertvarka skirta sinchronizacijai su Europa ir tai yra pirmasis realus infrastruktūros projektas mažinant mūsų priklausomybę nuo Rytų elektros sistemos. Ši priklausomybė galutinai bus panaikinta įgyvendinus sinchronizacijos projektą. Keista, kad kyla įvairios priešingos interpretacijos ir net sinchronizacijos projektui kenksmingos spekuliacijos. Atsakingai pareiškiu, kad sinchronizacija yra per daug svarbus ir sudėtingas projektas, kad pasiduotume pigiam ir neatsakingam politikavimui. Tie, kurie kalba, neabejoju, puikiai žino, kad sinchronizacijos neįmanoma suprimityvinti iki tiesiog elektros laidų nukirpimo prie Baltarusijos sienos. Tam turime atlikti sudėtingus ir būtinus visos sistemos pertvarkos darbus, kurių vienas svarbiausių ir yra ŠRL tinklo pertvarka. Tuos realius darbus pagaliau pradėjome, nors tą galima buvo daryti jau 2010 m.”, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Įgyvendinant ŠRL pertvarkos projektą bus rekonstruotos dvi 330 kV transformatorių pastotės Ignalinoje ir Utenoje, o valdomas 330 kV šuntinis reaktorius iš Ignalinos pastotės bus perkeltas į 330 kV skirstyklą Elektrėnuose. Taip pat bus demontuota 750 kV aukštos įtampos linija, jungianti Ignalinos AE pastotę su Baltarusija.

Dvi kitos 330 kV elektros perdavimo linijos tarp Lietuvos ir Baltarusijos ruošiamos atjungimui, kai bus pereinama prie sinchroninio darbo režimo su kontinentinės Europos tinklais. Iki tol šios dvi linijos yra būtinos sistemos patikimumui užtikrinti. Projekto apimtyje jokios naujos elektros perdavimo linijos į Rytus nebus statomos.

„Projekto apraše minimas didelės galios įrenginys yra susijęs tik su vis dar formaliai Lietuvos teisės aktuose nurodomu Visagino atominės elektrinės projektu, kuris nebėra vystomas ir kurio nenumato atnaujinta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija. Todėl priešingai nei bandoma spekuliuoti, ŠRL tinklo rekonstrukcija nereiškia jokio pasirengimo Astravo AE integracijai į mūsų sistemą ir neatveria jokių tranzito kelių šioje grėsmę nacionaliniam saugumui keliančioje atominėje pagamintai elektrai, – aiškina ministerija. – Atkreipiame dėmesį, kad nėra jokių nei teisinių, nei techninių galimybių integruoti kitoje šalies teritorijoje esančio didelės galios įrenginio į Lietuvos elektros energetikos sistemą“.

Be to, anot ministerijos, įgyvendinant ŠRL perdavimo tinklo rekonstrukciją jokie keitikliai statomi nebus. Keitikliai reikalingi, tik jeigu būtų vykdoma elektros prekyba su Baltarusija, tačiau jokios elektros prekybos su trečiosiomis šalimis po sinchronizacijos Lietuva nenumato. Bet kokie kiti sprendimai dėl keitiklių statybos gali būti priimami tik sutarus Baltijos šalims kartu su Europos Komisija ir tik jei tai būtų neišvengiama dėl techninių priežasčių kaip sinchronizacijos projekto įgyvendinimo sąlyga.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.