Ar Ukraina - kita bankrutuojančių šalių eilėje?

Ukraina 2008 m. krizės įkarštyje pasiskolino iš Tarptautinio Valiutos fondo ir šiemet turi grąžinti pirmąją paskolos dalį – tris milijardus JAV dolerių (3 proc. nuo BVP).

Tačiau šalies ekonomikos viceministras Vadymas Kopylovas vakar pareiškė, jog vyriausybė sieks nukelti pirmosios skolos dalies grąžinimą iki 2022 metų.

TVF skelbia kol kas negavęs oficialaus prašymo dėl skolos restruktūrizavimo. Šis vyriausybės atstovo pareiškimas atskleidžia įsisenėjusias problemas Ukrainos ekonomikoje. Nei šalies skolos (40 proc. nuo BVP) nei biudžeto deficito (-3 proc.) lygiai nėra kritiški.

Tačiau dėl stringančio eksporto ir aukštų importuojamos energijos kainų šalis sunkiai pritraukia užsienio valiutą ir jos valiutos rezervai greitai senka - nuo 40 milijardų JAV dolerių 2009 m. iki 30 milijardų šiuo metu.

Užsienio rezervus dar mažina užsienio bankai, iš savo dukterinių bankų atitraukiantys lėšas. Todėl įsipareigojimų, denominuotų užsienio valiuta, vykdymas Ukrainai yra didžiausias iššūkis. Tarptautinės rinkos šaliai taip pat praktiškai užvertos – 3 m. trukmės euroobligacijų, denominuotų JAV doleriais, pajamingumas šiuo metu siekia 8.5 proc. Ukrainos užsienio valiutos pajamos šiemet gali dar sumažėti dėl prastesnio grūdų derliaus ir aukštesnių naftos kainų.

Ukraina galėtų sumažinti skolinimosi poreikį bent 1.1 proc. nuo BVP kasmet, jei atsisakytų dujų kainų subsidijų vidaus vartotojams.

Tai yra ir pagrindinė sąlyga, kurios reikalauja TVF prieš suteikdamas papildomą paskolos dalį ar svarstydamas esamos paskolos grąžinimo nukėlimą. Ukraina buvo atsidūrusi ant nemokumo ribos jau 2011 m. pabaigoje, kai turėjo grąžinti 1.5 milijardo JAV dolerių skolą vienam Rusijos bankui.

Visgi paskola buvo padidinta iki 2 milijardų dolerių, o grąžinimas pratęstas iki šių metų liepos mėnesio. Akivaizdu, kad Ukraina negalės subsidijuoti dujų kainų savo vidaus vartotojams ilgą laiką, nes neturi tam išteklių, o šalies viešųjų finansų būklė kasdien prastėja.

Įtaka Lietuvai: Eksporto į Ukrainą dalis Lietuvos eksporto struktūroje siekė 3.6 proc. 2010 m. ir sumažėjo iki 3.3 proc. 2011 m. Ukrainai pasirinkus radikalų sprendimą ir nusprendus panaudoti užsienio rezervus skoloms grąžinti, šalies centriniam bankui gali tekti devalvuoti griviną nuo 8 grivinų iki maždaug 9-10 grivinų už JAV dolerį.

Tokiu atveju Lietuviškų prekių konkurencingumas Ukrainoje sumažėtų. Visgi Ukrainos finansinių problemų įtaka Lietuvai išlieka nedidelė.