Tokiose parodose būtina dalyvauti. Tuo įsitikinęs bendrovės „Eika” vadovas Robertas Dargis: „Kad parodytume save ir pakviestume investuotojų. Kita vertus, ar turime ką pasiūlyti? Fantastinės vizijos nieko nebedomina.
Niekas negaiš laiko aiškintis investavimo galimybių – turi ant stalo padėti parengtus planavimo dokumentus – ką ir kur galima statyti, verslo planą – per kiek investicijos atsipirks. Tuomet gali tikėtis susirasti partnerių.
Lietuvoje nėra iki tokio lygio parengtų projektų. Reikėtų paruošti namų darbus ir kitąmet važiuoti į Kanus.”
NT valdymo bendrovės „Baltic RED” vadovas Guido Wolfas taip pat įsitikinęs, kad Lietuva praleido progą: „Šiemet investuotojai dairėsi į Skandinavijos šalis ir ieškojo naujų krypčių. Todėl Baltijos šalys tikrai atsidūrė jų akiratyje.
Iš kelių specializuotų nekilnojamojo turto žurnalų atstovų sulaukiau prašymo parengti Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos analizę. Kanuose buvo Rygos ir Talino stendai. Bet, pavyzdžiui, Rygos siūlomi projektai tikrai nebuvo MIPIM parodos lygio. Ar verta dalyvauti, jeigu neturi ko parodyti?”
Fantastinių projektų neliko
Tokijas, Paryžius, Londonas, Niujorkas, Sočis, Hamburgas, Stokholmas, Helsinkis – tai tiktai kelios ryškiausios šiųmetės MIPIM parodos žvaigždės. Iš viso delegacijos į Kanus atvyko iš 83 šalių. Apie 20 tūkstančių dalyvių, iš kurių per 4000 ieškojo galimybių investuoti į kokybiškus objektus.
„Anksčiau dominuodavo įspūdingi, fantastiški arabų ir rusų stendai, dažnai gerokai prasilenkiantys su realybe.
O šiemet visus labiausiai domino Šiaurės šalių stendai, kuriuose siūlomos galimybės investuoti į realius projektus. Paroda nusileido iš kosmoso ant žemės”, – sakė „Newsec/Re & Solution” Tyrimo ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas.
Svarbu, kad investicijų aplinka būtų stabili, o švedai, danai, norvegai patrauklūs dar ir tuo, kad iki šiol išsaugojo savo valiutą ir jiems euro zonos problemos daro mažiau įtakos.
„Praėjo laikai, kai Europa buvo dalijama į Rytus ir Vakarus. Dabar riba brėžiama tarp Šiaurės ir Pietų. Investuotojų žvilgsnis krypsta į viršų – juos domina Vokietija ir šiauriau esančios šalys. Ir Lietuvai reikėtų stengtis šlietis prie Skandinavijos”, – neabejoja R.Dargis.
Pinigus traukia Skandinavija
Anot M.Kulboko, 18 proc. investicijų, dėl kurių sudaryti sandoriai MIPIM parodoje, keliaus į Skandinaviją.
Tai labai didelė investicijų dalis, tenkanti vienam regionui. Tai rodo, kad šiuo regionu pasitikima. Čia galima investuoti saugiai ir gauti nemažą grąžą.
„Nors Lietuva parodoje nebuvo pristatyta, Kanuose lankėsi nemažai lietuvių. Talinas ir Ryga savo stendus turėjo. Pavyzdžiui, Taliną parodoje parėmė dešimt kompanijų, kurios drauge pristatė investavimo galimybes Estijos sostinėje. Mums reikėtų iš jų pasimokyti bendradarbiauti su verslu”, – sakė M.Kulbokas.
Jis pranešė, kad „Newsec” ir SEB Enskilda Kanuose pasirašė sutartį su nekilnojamojo turto fondu „BPT Secura” dėl konsultacijų ir atstovavimo parduodant fondo nekilnojamąjį turtą Baltijos šalyse. Investuotojams ketinama pasiūlyti dešimt biuro, prekybos, logistikos objektų, kurių vertė – 126 mln. eurų.
Parodoje itin įspūdingai atrodė Londono ir Paryžiaus projektai. Londonas ruošiasi artėjančioms olimpinėms žaidynėms, todėl nenuostabu, kad čia siūloma daugybė galimybių investuoti.
Paryžius planuoja plėtrą – centrą su priemiesčiais turėtų sujungti 150 kilometrų metro linija.
„Londonas ir Paryžius visada buvo parodos žvaigždės. Svarbiausia, kad visi projektai, kurie čia pristatomi, yra puikiai parengti ir, net neabejoju, bus įgyvendinti.
Prisimenu 2006 metais pristatytą Londono viziją. Dabar Londonas tikrai taip atrodo”, – sakė M.Kulbokas.
Investicijų ieško regionai
„Parodoje dalyvavo mažiau žmonių ir buvo mažiau tokių įspūdingų projektų nei prieš 4–5 metus, bet pati paroda pasirodė netgi kokybiškesnė.
Susidomėjimas Baltijos šalimis buvo. Todėl tikrai būtų naudos, jeigu Vilnius dalyvautų. Manau, kad kitais metais tikrai reikėtų sugrįžti, nes dabar geriausias laikas vėl pradėti gaivinti investicijas ir verslą”, – sakė G.Wolfas.
Jis mano, kad Baltijos šalims verta pagalvoti apie vieną bendrą stendą, kuriame būtų pristatytos investavimo galimybės visame regione, nes pavieniai nedideli projektai stambių investuotojų nedomina.
„Pasikeitė ir parodos dalyvių portretas. Vis dažniau čia savo investicinius projektus pristato vietos regionai ar miestai – savivaldos, kurios kuria plėtros planus, pabrėžia saugią investicinę aplinką”, – aiškino G.Wolfas.
Prieš kelerius metus daugelis parodoje prisistačiusių miestų kalbėjo apie kvapą gniaužiančias augimo perspektyvas, o šios parodos akcentas – pasitikėjimas ir maža rizika.
Nebėra laiko staipytis
Be to, R.Dargis pažymėjo, kad MIPIM parodoje suaktyvėjo regionai. Čia puikiai parengtus investicinius projektus pristatė miestai, kuriuos savo dydžiu lenkia ir Kaunas, ir Klaipėda. Malmė, Gentas, Edinburgas, Utrechtas viliojo investuotojus į mokslą, biotechnologijas.
„Kai nuvažiuoji į tokią parodą ir matai, ką siūlo skandinavai, aiškiai supranti, ko trūksta mums.
Gyvename tik šia diena. Neturime ilgalaikio tvarumo, strategijos. O reikėtų aiškiai nustatyti kryptis ir judėti pirmyn.
Nebeturime laiko staipytis, taip aš vadinu dabar vykstantį politikų cirką.
Reikia valdžiai pradėti dirbti kartu su verslu ir mokslu.
Mūsų šalyje – atvirkščiai. Premjeras puolamas už tai, kad vienai didžiausių šalies įmonių prašė palankesnių dujų kainų.
Tai ne nusikaltimas. Tai ir yra valdžios darbas. Tie regionai, kurie pirmi suvaldys situaciją, pasiūlys geriausią aplinką verslui, laimės. Ekonomika turi būti pagrindinis ir svarbiausias valdžios rūpestis. Nuo to priklauso darbo vietos, atlyginimai, žmonių ir šalies gerovė”, – sakė R.Dargis.
Anot R.Dargio, Europoje vis labiau ryškėja tendencija, kad stipri savivalda su stipriais lyderiais, turinčiais idėjų ir noro jas įgyvendinti, duoda milžinišką rezultatą.
Nauji ginklai prieš Aziją
MIPIM paroda parodė dar vieną aiškią tendenciją – Europai taps vis sunkiau konkuruoti su Azijos šalimis, kuriose plėtros perspektyvos kol kas atrodo neribotos.
Tačiau, anot R.Dargio, jau dabar matyti ženklų, kaip Europa rengiasi konkuruoti su Azija dėl investicijų.
„Man labiausiai įstrigo Karolio universiteto Medicinos centro Stokholmo Solnos rajone projektas („Karolinska Solna University Hospital”). Tai milžiniškas 320 tūkst. kvadratinių metrų ploto projektas, palyginkite – kaip trys Vilniaus „Akropoliai”.
Jis įgyvendinamas Lietuvoje keiksmažodžiu tapusiu PPP principu („Public Private Partnership” – viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė). Investicijų suma sieks 1,6 milijardo eurų (apie 5,5 mlrd. litų).
Tai bus ligoninė, tyrimų centras ir ugdymo įstaiga.
Kai šis medicinos centras bus baigtas, jis taps vienu didžiausių, stipriausių medicinos centrų pasaulyje. Čia bus sukurta 36 tūkst. darbo vietų ir į jį stažuotis atvyks specialistai iš viso pasaulio.
Azijai prireiks dar dešimčių metų, kad pribręstų tokiam projektui, o švedai pritrauks investicijas, mokslą ir verslą”, – įspūdžiais dalijosi R.Dargis ir dar kartą pabrėžė, kad valdžia, verslas ir mokslas privalo dirbti kartu.