Jis įvertino, kad Lietuva turi 40 proc. tikimybę kitų metų balandžio-gegužės mėnesiais atitikti šiuos kriterijus, o 60 proc. - neatitikti.
„Nors situacija ne iš lengvųjų, mūsų šalis tebegali įvykdyti Mastrichto kriterijus ir kitų metų viduryje pretenduoti įstoti į euro zoną nuo 2014-ųjų. Tikrai žinosime, ar pavyko ar ne, tik kitų metų pradžioje. Kaip gerose krepšinio rungtynėse, iki pat paskutinės minutės bus neaišku. Infliaciją reikės sekti iki paskutinių mėnesių, iki balandžio-gegužės, kai tvirtai žinosime, pataikėme ar ne“, - teigia G. Nausėda.
„Kas yra Eurovizija? Tai euras ir vizija. Kol euras Lietuvoje bus vizija ir mes niekaip jo neįvesime, tai tol nesėkmingai dalyvausime Eurovizijos konkursuose. Tai mano svarbiausia makroekonominė įžvalga šiandien“, - juokavo G. Nausėda ketvirtadienį pristatydamas SEB makroekonomikos apžvalgą.
Iki šiol analitikas buvo gerokai skeptiškesnis – teigė, kad dėl aukštos infliacijos šalis eurą įsivesti galės nebent 2017-aisiais.
G. Nausėda dabar svarsto, jog dėl pasaulinių priežasčių kainos artimiausiais metais gali smukti, o Lietuvoje – greičiau nei kitur. Kita vertus, brangsta degalai - jų brangimas Lietuvos infliaciją didina stipriau, nei likusios Europos Sąjungos.
Be to, valdantieji vis dar turi realią galimybę biudžeto deficitą sumažinti tiek, kad jis būtų mažesnis nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto.
Tokiu atveju pagrindinius kriterijus eurui įsivesti Lietuva atitiktų ir 2013-ųjų pradžioje būtų galima prašyti Europos centrinio banko ir Europos Komisijos jį įvesti, svarsto G. Nausėda.
„Globalinės priežastys lems silpnesnį infliacinį spaudimą šiais ir ateinančiais metais. Be to, didelis maisto produktų lyginamasis svoris vidutinio statistinio lietuvio vartojimo krepšelyje leidžia tikėtis net spartesnio nei euro zonoje infliacijos mažėjimo maistui pradėjus pigti.
Pasiekti užsibrėžtą 3 proc. bendrojo vidaus produkto fiskalinio deficito lygį bus itin sudėtinga, tačiau dedant daug politinių pastangų vis dėlto įmanoma“, - sakė G. Nausėda.
Lietuvai koją gali pakišti maža infliacija recesijos kamuojamose Europos Sąjungos valstybėse, „gadinanti“ konvergencijos kriterijaus vidurkį, mano G. Nausėda.
Nors po spalį vyksiančių Seimo rinkimų bus sudaroma nauja Vyriausybė, G. Nausėda yra įsitikinęs, kad pastangos atitikti kriterijus yra iš esmės vien dabartinės Andriaus Kubiliaus Vyriausybės rankose.
„Ar kriterijai atitinka biudžeto deficito reikalavimus, bus tikrinama pagal 2012 metų duomenis, kuriems naujoji Vyriausybė neturės beveik jokios įtakos.
Po Seimo rinkimų sudaryta Vyriausybė darys įtaką infliacijai tik pirmaisiais 2013 metų mėnesiais. Be to, daugiau kaip 90 proc. kainodaros sprendimų yra privačių subjektų rankose, tiesiogiai nepriklauso nuo valdžios sprendimų. Nes infliacijos konvergencijos kriterijaus vykdymas kontroliuojamas apskaičiuojant pastarųjų 12 mėnesių, palyginti su ankstesniųjų metų rodikliais, vidurkį.
Sunkoka įsivaizduoti sąmokslo teoriją, kad naujoji Vyriausybė imtųsi „torpeduoti“ euro 2014 metų projektą radikaliai keldama administruojamas kainas kitų metų pradžioje. Tokiais veiksmais būtų, švelniai tariant, nesužavėti ir rinkėjai“, - svarsto G. Nausėda makroekonomikos apžvalgoje.
Siekdama įsivesti eurą šalis turi atitikti keturis kriterijus. Valstybės skola turi būti palyginti nedidelė, mažesnė kaip 60 proc. BVP, jos išleidžiamų vertybinių popierių palūkanos turi būti santykinai nedidelės, infliacija turi būti ne daugiau kaip 1,5 proc. punkto didesnė nei trijose Europos Sąjungos valstybėse, kur ji mažiausia, o valstybės finansų deficitas turi neviršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto.
Lietuva kol kas neatitinka pastarųjų dviejų kriterijų.
„Danske“ analitikas Larsas Christensenas, duodamas interviu „Lietuvos rytui“, abejojo, ar Europos centrinis bankas ir kai kurios Europos šalys per krizę sutiktų priimti į euro zoną dar vieną valstybę.
Jis siūlė ir pačiai Lietuvai neskubėti ir pažiūrėti, ar euro zona išspręs savo problemas, ar iširs.