Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas įkurti viešąją įstaigą teikti taksi paslaugas sudarys puikią galimybę iš gyventojų surinktas lėšas panaudoti ne tiesioginėms savo funkcijoms atlikti, bet komercinei veiklai vykdyti. LLRI mano, kad turint galvoje prastą Vilniaus miesto finansinę situaciją toks sprendimas yra neatsakingas. Be to, mokesčių mokėtojų lėšos bus naudojamos tikrai ne pažeidžiamiausios socialinės grupės (t. y. taksi klientų) poreikiams tenkinti.
„Panašu, kad taksi klientus šelps žmonės, važinėjantys autobusais“, - sako LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas ir perspėja vilniečius nesusigundyti pažadu, kad miesto valdžia nupirks apie 100 naujų taksi automobilių: „Tie nauji automobiliai bus nupirkti už pačių miesto gyventojų pinigus ir nebegalės būti panaudoti kitur - gatvių tvarkymui ar darželių remontui“.
Taksi paslauga nėra viešoji gėrybė ir ji neturi būti teikiama valstybės ar savivaldybės įmonės. Taksi paslauga - privačios nuosavybės ir iniciatyvos sritis, kaip tai ir yra apibrėžta Lietuvos Konstitucijos 46 str. „Įsteigdama savivaldybei priklausančią taksi įstaigą, savivaldybės administracija imasi ūkinės veiklos, kuri nėra savivaldybės funkcija ir kurią rinkoje teikia privatus verslas. Sukuriamas precedentas savivaldybei į savo rankas perimti ir kitas šiandien rinkoje privačiai teikiamas paslaugas. Šiandien savivaldybei priklausanti taksi įmonė, rytoj - savivaldybės prekybos tinklas, poryt - savivaldybės gamykla?“ - svarsto Ž. Šilėnas.
Vilniaus miesto savivaldybei gresia neišvengiamas interesų konfliktas. Leidimus teikti taksi paslaugas mieste išduoda savivaldybės administracija. Leidimų skaičius yra tiesioginis būdas kontroliuoti, kas gali ir kas negali dirbti taksi versle. „Kadangi viešoji įstaiga priklausys savivaldybei ir savivaldybės įmonei, de facto interesų konfliktas išduodant leidimus yra neišvengiamas. Savivaldybės administracija negali vienu metu būti ir verslo prižiūrėtoja, ir verslininkė“, - aiškina Ž. Šilėnas.
Analogiška situacija klostosi tarp savivaldybei priklausančio autobusų parko ir pervežėjų mikroautobusais. Savivaldybė jau išstūmė privačias įmones iš 2, 4 ir 62 maršrutų. „Atsiranda grėsmė, kad savivaldybės taksi verslui patiriant nuostolius, panašių veiksmų gali būti imtasi ir prieš privačias taksi įmones. Tiesiog užtektų sprendimo, kad, motyvuojant, tarkime, saugumu, leidimai nebebus išduodamos įmonėms (ar asmenims), kurių automobiliai yra senesni nei 2 metai. Ir rinkoje liktų tik viena - savivaldybės taksi įmonė“, - įsitikinęs LLRI vadovas.
Jei Vilniaus miesto savivaldybės įsteigta taksi įmonė perimtų savivaldybei priklausančio automobilių parko funkcijas, toks žingsnis kirstųsi su Konkurencijos įstatymo nuostatomis. Būtų akivaizdžiai pažeista konkurencija, jei savivaldybei priklausančios įstaigos (ar darbuotojai) oficialiai (ar net neoficialiai) būtų įpareigoti naudotis savivaldybei priklausančios įmonės paslaugomis. LLRI mano, kad net jei paslaugos būtų perkamos konkurso būdu, išliktų reali galimybė, kad konkurso sąlygos bus palankios būtent savivaldybei priklausančiai įmonei.
„Vien faktas, kad mokesčių mokėtojų pinigais ruošiamasi subsidijuoti vieną rinkos dalyvių, turėtų kelti didelį susirūpinimą Konkurencijos tarybai. Nes tai yra akivaizdžiausias sąžiningos konkurencijos principų pažeidimas“, - sako Ž. Šilėnas.
Pasitaikę įstatymų pažeidimai nėra pagrįsta priežastis kurti savivaldybei priklausančią įmonę. Jei taksi versle yra pažeidimų, jais turėtų rūpintis atitinkamos įstaigos. LLRI siūlo atšaukti šį rinkos ekonomikos situacijai visiškai neadekvatų sprendimą.