38 metų A. Blume'as dirba vokiečių chemijos pramonės bendrovėje „Evonik“. Jis - intelektinės nuosavybės saugumo ekspertas. A. Blume'as tokias skardines dėžutes telefonams yra išdėliojęs visuose pasitarimų kambariuose, kur gimsta naujos idėjos.
„Jums tereikia tinkamos skardinės dėžutės nuo sausainių, kad galėtumėte kovoti su slaptomis pasiklausymo priemonėmis, - paaiškina paslapčių saugojimo specialistas. - Tada niekas negali aktyvuoti jūsų mobiliojo telefono mikrofono ir klausytis, ką jūs kalbate“.
Ne visos kompanijos Vokietijoje tokios atsargios. Tuo metu, kai „Evonik“ ir kitos bendrovės, turinčios brangias tyrimų laboratorijas, nuolatos saugosi nuo šnipinėjimo, didžiuma įmonių apie šią problemą beveik negalvoja. Ir tai daugiausia mažos ar vidutinio dydžio bendrovės, kurios ir sudaro stipriausios Europos ekonomikos stuburą.
Toks atsainumas ekonominio šnipinėjimo atžvilgiu egzistuoja daugumoje pasaulio įmonių. Pasak saugumo pareigūnų, Vokietijoje jis ypač didelis. Ir tai daugiausia dėl nepasitikėjimo saugumo ir žvalgybos agentūromis. Šis nepalankumas likęs dar iš tų laikų, kai šalyje veikė nacistinis gestapas ir komunistinis „Stasi“. Esą daugelis vokiečių šalinasi bet kokių veiksmų, kurie susiję su sekimu ir verčiau tylės, nei informuos atsakingus asmenis, kad pastebėjo kažką įtartino.
Dėl to Vokietijos įmonės lieka gana atviros į komercines paslaptis nusitaikiusiems šnipams. Tokią išvadą pateikia „Vokietijos federacijos konstitucinės apsaugos tarnyba“ (VFKAT), Vokietijos ekvivalentas JAV federaliniam tyrimų biurui (FTB). VFKAT pareigūnai nerimauja, kad į Vokietijos korporacijas nusitaikė Rusijos ir Kinijos žvalgybos tarnybos. Vokietijos vidaus reikalų ministerijos skaičiavimais, šalis dėl to kasmet galimai praranda 20 – 50 milijardų eurų per metus.
Kinus domina produktai, rusus - strategija
Netgi tais atvejais, kai Vokietijos kompanijos pamato, kad problema egzistuoja, paprastai neskuba kreiptis į žvalgybos agentūrą. Taip mano Vokietijos pramonės federacijos įsteigtos Ekonominio saugumo darbo grupės vadovas Bertholdas Stoppelkampas.
Pavyzdžiui, vokiečiui, besilankančiam verslo reikalais Kinijoje ir ten pametusiam savo darbo atminties kortelę, netoptelėtų į galvą apie įvykį informuoti savo šalies vyriausybę. „Tai nėra mūsų vertybių sistemos dalis“, - sako B. Stoppelkampas.
Palyginus su JAV kompanijų turimomis saugumo sistemomis, vokiečiai gerokai atsilieka. „PriceWaterhouseCoopers“ (PWC) duomenimis, tik trečdalis Vokietijos bendrovių turi „švilpuką“, kuris perspėja apie galimą kėsinimąsi į komercines paslaptis. Jungtinės Valstijos, steigdamos savo įmones Vokietijoje, pasirūpino net 61 proc. bendrovių saugumu.
„Nuo 2005 metų tokių sistemų įsteigiama vis daugiau, bet skepticizmas vis dar didelis“, - rašoma PWC pranešime. Tik 10 proc. įmonių nusprendė įsirengti saugumo sistemas per ateinančius dvejus metus. 76 proc. atsisakė tą padaryti. Dažniausia tokio nenoro priežastis – susirūpinimas, kad įmonėje gali įsitvirtinti baimės ir šnipinėjimo atmosfera.
B. Stoppelkampo darbo grupė neseniai pradėjo šviesti vokiečių kompanijas apie galimas grėsmes – pradedant nuo USB rakto, kuriuo galima pasinaudoti vagiant informaciją.
Susidomėjimas menkas. Kai pernai buvo surengtas seminaras aukštųjų technologijų įmonėms, į renginį atvyko mažiau nei 10 proc. pakviestųjų.
Dalyviai buvo supažindinti su grėsmėmis, kurios kyla iš Kinijos ir Rusijos valstybinių žvalgybos tinklų. Jiems duoti praktiški patarimai, kaip elgtis verslo kelionių metu. Pavyzdžiui, vežtis ne tą nešiojamąjį kompiuterį, kuriuo darbuotojas paprastai naudojasi. Kai kurie paskaitos klausytojai buvo labai nustebę, kad jų kompanijoms gali grėsti pavojus.
Žinoma, konkurentai iš Vakarų taip pat gali siekti slaptos vokiškų kompanijų informacijos, tačiau Berlynas labiausiai nerimauja dėl Rusijos ir Kinijos. Vokietijos žvalgybos agentūros per pastaruosius kelerius metus atskleidė ne vieną atvejį, susijusį su Kinijos vykdomu šnipinėjimu. Pareigūnai atkreipė dėmesį į tai, kad kinai dažniausiai siekia informacijos apie produktus, o Rusija nori gauti daugiau strateginės informacijos.
Kinija – vis agresyvesnė
Vienas toks atvejis buvo užfiksuotas 2010 metais. Kinas, kuris dirbo vienoje vokiečių gamybos įmonėje, rinko informaciją, o vėliau ją įrašydavo į CD. Jis taip pat naudojosi USB atmintine, į kurią pumpuodavo bendrovės duomenis.
Pasak vieno saugumo darbuotojo, kuris aktyviai dalyvauja gaudant ekonominius šnipus, to žmogaus surinkti duomenys galiausiai atsidūrė Kinijoje, nors Vokietijos žvalgybininkai negali nieko įrodyti.
„Įtariamasis pasakė, jog rinko informaciją tam, kad galėtų pasididinti savo karjeros perspektyvas“, - sakė saugumo darbuotojas.
Kinijos žvalgybos tarnybos paprastai nesiunčia savo žmonių į Vokietiją, bet verbuoja tuos, kurie jau gyvena šioje Vakarų Europos valstybėje.
Kitas vyriausybės saugumo pareigūnas, kuris konsultuoja įmones apie apsaugos nuo šnipinėjimo būdus, teigė, kad Kinija per pastaruosius kelerius metus tapo agresyvesnė šnipinėtoja už Rusiją.
Jis papasakojo apie dar vieną įtartiną atvejį. Vokietijos tyrimų institutas užfiksavo vieną telefonu vykusį interviu su darbo ieškančiu Kinijos gyventoju. Kandidatas pasirodė puikiai, pasižymėjo giliomis savo srities žiniomis.
Tačiau atvykęs į Vokietiją jis pasirodė labai prastai. Instituto darbuotojai nusprendė, kad į darbo pokalbį apskritai atvyko kitas asmuo.
„Yra labai daug tokių įtarimų, kai reikalas susijęs su kinais, - pastebėjo pareigūnas. - Kai mes kalbame su Vokietijos kompanijomis ir papasakojame keletą šnipų naudojamų metodų, bendrovės dažnai atsako: „O taip, tai yra būtent tai, kas nutiko mums“.
Siekė duomenų apie NATO sraigtasparnius
Kinija agresyvi, bet Maskva vis vien šioje srityje pirmauja. Pernai to įrodymu tapo atskleistas vienas įspūdingiausių šnipinėjimo atvejų Vokietijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Bylos centre atsidūrė Austrijos kariuomenės sraigtasparnių mechanikas. Vyras, žinomas Haraldo S. vardu, buvo apkaltintas dirbęs Rusijos slaptųjų tarnybų agentu nuo 1997 iki 2002 metų. Vokiečių prokurorai tvirtino, kad jis perdavė duomenis apie civilinio sraigtasparnio gamybos technologiją Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai.
Sraigtasparnį buvo pagaminusi kompanija „Eurocopter“ - Europos aviacijos ir aeronautikos koncerno EADS padalinys.
Prokurorai nurodė, kad Haraldas S. suvedė rusų diplomatą Vladimirą Voščiovą, kuris tuo metu ėjo prekybos atašė pareigas Rusijos ambasadoje Vienoje, ir Wernerį G. - vokiečių inžinierių, kuris dirbo „Eurocopter“ gamykloje Otobrune, esančiame į pietryčius nuo Miuncheno.
Haraldas S. su Werneriu G. susipažino 1997 metais. Vyrai greitai atrado, kad turi bendrų pomėgių, pavyzdžiui, skraidymą ar simpatiją šunims gelbėtojams.
Pernai liudydamas teisme Miunchene, Werneris G. sakė, kad Haraldas S. paprašė jo kelių nereikšmingų dokumentų.
Kadangi tie dokumentai buvo laisvai prieinami internete, vokiečiui šis prašymas nepasirodęs įtartinas.
Po to įsijungė V. Voščiovas, kuris ėmė reikalauti daugiau, prašyti, kad Werneris G. atskleistų daugiau detalių apie NH90 – daugiafunkcinį karinį sraigtasparnį, kuris buvo sukurtas NATO šalims. Taip pat apie prieštankinį sraigtasparnį „Tiger“ - vieną pažangiausių kovinių sraigtasparnių.
Werneris G. tapo įtarus. Jis kreipėsi į VFKAT ir netrukus buvo įtrauktas į pastangas demaskuoti diplomatą ir Haraldą S. Pastarasis, kurio advokatas teisme pareiškė, jog klientas žinojo, kad „padarė didelę klaidą“, buvo nuteistas lygtinai ir turėjo sumokėti 4,139 eurų baudą.
Werneris G. taip pat buvo nuteistas lygtinai.
V. Voščiovas nebuvo teisiamas dėl diplomatinio imuniteto. „Eurocopter“ atstovė teigė, kad kompanijai žalos nebuvo padaryta.
Nėra stipraus centralizuoto valdymo
Panašių atvejų gvildenimas Vokietijoje yra sudėtingas. Šalies žvalgybos tinklas buvo sukurtas taip, kad būtų išvengta vienos monolitinės agentūros – tokios kaip nacių gestapas ar komunistinės Rytų Vokietijos „Stasi“.
„Viskas dėl istorijos. Nėra stipraus centralizuoto valdymo“, - įsitikinęs B. Stoppelkampas.
Tai reiškia, kad nacionalinė VFKAT turi dirbti iš viso su 16 agentūrų. Jos koordinuoja savo veiksmus, bet dirba skirtingai. Buvusioje Vakarų Vokietijoje veikiančios tarnybos yra pratę keistis informacija su verslo kompanijomis ir pramonės veikėjais. Tuo metu buvusioje Rytų Vokietijoje dirbantys žvalgybininkai nelinkę dalintis savo turimais duomenimis.
Prieš trejus metus VFKAT išplėtė savo ekonominio šnipinėjimo padalinį, suprasdama, kad šios srities nusikaltėlių gaudymas yra toks pat svarbus, kaip teroristų.
Akcinės bendrovės „Schuler“ padalinys „Mueller Weingarten“ buvo viena pirmųjų bendrovių, kuri kreipėsi į policiją dėl savo darbuotojo kino. „Mueller Weingarten“ automobilių pramonei gamina detales, naudodama modernias presavimo, štampavimo ir frezavimo technologijas.
Kompanija 2008 metų pradžioje atleido kiną, kai pastebėjo, jog jis dažnai ir paslapčiomis kopijavo detalių, skirtų vilkikams, brėžinius. Ravensburgo prokuratūros atstovė Christine Weiss sakė, kad bylos nagrinėjimas 2008-ųjų gruodį buvo laikinai sustabdytas, nes „mes nežinome jo buvimo vietos“. Kompanija „Schuler“ atsisakė šį atvejį komentuoti.
Dar viena bendrovė, kuri netylėjo – tai Berlyne įsikūrusi architektų firma, laimėjusi ne vieną konkursą valstybės įmonių užsakymams vykdyti. Pernai bendrovė savo viduje sučiupo kiną, kuris vogė pastatų planus. Kompanija kreipėsi į policiją, kuri tą vyrą patraukė baudžiamojon atsakomybėn..
„Būtų geriau, jeigu jie būtų kreipęsi į mus, - sako B. Stoppelkampas. - Tokiu atveju mes galėtume išsiaiškinti, ar asmuo dirbo kokiai nors užsienio žvalgybos tarnybai“.