Pasak jų, didžiausia kliūtis eurui įsivesti yra galimai per didelė infliacija. Kiek mažesnis trukdis – biudžeto deficitai, kurie gali pašokti virš leistinų ribų. Be to krizės apimta euro zona gali išvis nenorėti ar negalėti priimti naujų narių, nors ir atitinkančių visus reikiamus kriterijus, mano „Swedbank“.
„Swedbank“ nuomone, tikėtina, kad Latvijoje ir Lietuvoje kainos augs tik apie 2 proc., nebent pasaulyje staigiai pašoks naftos kaina. Tikėtina, kad to užteks, kad būtų atitiktas vadinamasis Mastrichto kriterijus eurui įvesti, mano „Swedbank“.
Pagal šį kriterijų, infliacija turi būti ne daugiau kaip 1,5 proc. punkto didesnė, nei trijose sąjungos valstybėse, kur ji mažiausia. „Swedbank“ įspėja, kad kriterijus kitąmet gali būti ypatingai mažas dėl to, kad kai kurios Europos Sąjungos šalys išgyvena rimtą krizę ir infliacija jose irgi bus maža.
Lietuva šiems metams planuoja valstybės finansų deficitą, prilygstnti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Latvija – 2,5 proc. BVP deficitą. Jei planai bus įgyvendinti, jos įgyvendins kitą Mastrichto kriterijų, nurodantį, kad valstybės finansų deficitas neturi viršyti 3 proc. BVP.
„Mokesčių surinkimas priklauso nuo ekonomikos augimo. Todėl jei augimas kad ir dėl įsivažiuojančios euro zonos krizės bus prastesnis, nei planuota (abi šalys biudžetus kūrė numatydamos 2,5 proc. augimą), tai deficitui suvaldyti jų Vyriausybėms reikės papildomos fiskalinės konsolidacijos.
Latvijos Vyriausybei yra patogiau, nes ji planuoja mažesnį deficitą ir gali susitaikyti su mažesniu augimu, taip pat todėl, kad jos politinis ciklas palankesnis. Lietuvoje 2012-ųjų spalį vyks Seimo rinkimai, todėl gali būti sunku patvirtinti didesnius mokesčius ar biudžeto išlaidų „karpymus“, - nurodo „Swedbank“.
Praeitą savaitę SEB banko analitikas Gitanas Nausėda Lietuvos galimybes kitąmet atitikti kriterijus eurui įvesti įvertino 40 procentų.