Konstitucinis Teismas išaiškino, kad valstybė gali finansuoti studijas privačiose mokyklose tik tokiu atveju, jei tokie pat specialistai dėl objektyvių priežasčių negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose.
Tačiau tai neteisinga atrodo Lietuvos laisvosios rinkos institutui (LLRI). Anot jo ekspertų, taip būtų ribojama jaunų žmonių galimybė rinktis, kur siekti išsilavinimo. Be to, taip būtų griaunamas pirminis studijų finansavimo principas, kad „pinigai seka paskui studentą“, tai yra, gerai besimokantis jaunuolis pelno galimybę mokytis nemokamai, jei jo pažangumo lygis yra aukštas.
Pasak LLRI specialiosios ekspertės Rūtos Vainienės, itin skausmingai įstatymo pataisa kirstų nepasiturinčių šeimų vaikams ir taip didėtų socialinė atskirtis.
Pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, į valstybinį finansavimą - studijų krepšelį - galėtų pretenduoti vienintelės Šv. Ignaco Lojolos kolegijos Garliavoje studentai – už valstybės pinigus galėtų mokytis šioje privačioje aukštojoje mokykloje rengiami ortopedai.
„Tačiau greičiausia tik laiko klausimas, kada tokia programa atsirastų valstybinėse kolegijose, tad unikalių studijų programų, kurios galėtų būti finansuojamos valstybės, privačiose kolegijose neliks“, - spėjo švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Pernai valstybinį finansavimą pelnė 18 196 pirmakursių. Arti 500 krepšelių atiteko privačių universitetų pirmojo kurso studentams. Daugiausia – per 350 - „nukeliavo“ į ISM universitetą.
„Konstitucinio Teismo sprendimo negalima komentuoti. Švietimo ir mokslo ministerija laikosi principo, kad stojantysis turi teisę pasirinkti, kur stoti. Ir jei jo mokymosi rezultatai yra geri, jis turėtų gauti valstybės finansavimą. Ministerija visuomet laikėsi tokios pozicijos“, - aiškino N. Putinaitė.
Pasak jos, tie jaunuoliai, kurie rinksis studijas privačiose aukštosiose mokyklose, neliktų nuskriausti. Jei jų mokymosi rezultatai bus aukšti, jie galėtų pretenduoti į studijų stipendiją, kurios bus mokamos iš to paties biudžeto aruodo, kaip ir studijų krepšeliai. Stipendijos dydis prilygtų krepšelio dydžiui.
Pasak Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidento Viliaus Morkūno, iš esmės studijų stipendija ir studijų krepšelis skirtųsi tik pavadinimu.
„Kyla daug neaiškumų, kokiu principu jos būtų skirstomos. Kadangi papildomo finansavimo studijų stipendijai nebūtų skiriama, mažėtų krepšelių skaičius.
Tačiau kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi vadovautis Konstitucija“, - sakė V. Morkūnas.
Tuo tarpu R. Vainienė įžvelgia esminių skirtumų. Krepšelis skiriamas tiesiogiai aukštajai mokyklai, į kurią įstojo gerai pasirengęs jaunuolis, o stipendija – asmeniui. Be to, įstatymo projekte kol kas yra formuluotė „gali būti skiriama“, o ne giežtas „turi būti“.
Pasak teisininko Gintauto Bartkaus, nauja formuluotė įstatyme nesutaptų su kai kuriomis Konstitucijos nuostatomis. Vienoje jų numatoma pareiga saugoti sąžiningą konkurencijos teisę, o finansavimo pakeitimas sumažintų valstybinių ir privačių mokymo įstaigų konkurenciją.
Be to, Konstitucija laiduoja aukštojo mokslo prieinamumą visiems pagal kiekvieno sugebėjimus. Pasak G.Bartkaus, įstatymo pataisa užkirstų laisvą pasirinkimą.
„Valdžia proteguoja valstybines mokymosi įstaigas“, - įsitikinusi LLRI specialioji ekspertė R. Vainienė.
Toks įstatymo pakeitimas nesąžiningas atrodo ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijos ketvirtokui Kazimierui Celiešiui. Vaikinas, dar būdamas dešimtokas, nusprendė siekti aukštojo mokslo privačiame universitete.
„Šiandien aiškėja, kad krepšelio galiu nebegauti. O tokių finansinių išteklių, kurių reikia sumokėti už mokslą, mano tėvai neturi. Jie tikėjo, kad galėsiu įgyti gerą išsilavinimą nemokamai. Man teks mokytis valstybinėje mokykloje, ko aš nelabai noriu“, - kalbėjo abiturientas.
Jis apgailestavo nebegalintis pasinaudoti ir kita galimybe – stoti į užsienio aukštąją mokyklą, mat kai sužinojo apie galimas permainas, pateikti joms prašymą mokytis buvo jau per vėlu.
Lietuvoje yra 14 valstybinių universitetų ir 13 valstybinių kolegijų. 9 universitetai ir 11 kolegijų yra privačios.