Lrytas.lt puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ vykdomų politinių apklausų dalyvius kovo mėnesį įaudrino netikėtas konkursas. Daugiausia vien pokštais užsiimantis „Facebook“ puslapis „Troliai“ paskelbė akciją – savo fanams pasiūlė į tris apklausos klausimus atsakyti „nė vienas“, o ketvirtajame – apie pasirinkimą Seimo rinkimuose – žymėti sąjungą TAIP. Vienam iš įvykdžiusių tokias sąlygas buvo žadama atsilyginti laikrodžiu.
Kam naudingas toks akivaizdus balsų papirkinėjimas? Iš pirmo žvilgsnio – sąjungai TAIP, kuri apklausoje trumpam ir išsiveržė į priekį. Kodėl nebuvo galima tokio konkurso surengti iš savo puslapio? Nes kviesti kenkti konkurentams (kituose klausimuose žymint atsakymą „nė vienas“) ir už tai siūlyti atlygį iš savo oficialios paskyros būtų mažų mažiausiai nepadoru.
Bet ar tam tikrai ryžtųsi sąjunga, kurios lyderis, Vilniaus meras Artūras Zuokas demonstruoja puikius komunikacijos socialiniuose tinkluose įgūdžius ir gerai žino, kaip greitai išskirtiniai reiškiniai - palankūs ar žalingi - išplinta internete.
O gal mesti šešėlį ant sąjungos TAIP naudinga kažkam kitam? Antai vos lrytas.lt pranešė apie nesąžiningus veiksmus apklausoje, tokia nuoroda savo „Facebook“ sienoje kaipmat pasidalino Liberalų sąjūdis, dar pridėjęs komentarą: „Sąjunga TAIP už balsą apklausoje siūlo laikrodį. Įdomu, ką pasiūlys per Seimo rinkimus?“
Tad kas galėtų paneigti, kad tokia akcija-konkursas yra pirmoji juodųjų arba bent jau labai gerai apmąstytų technologijų kregždė, rinkimų kampanijai persikeliant į socialinius tinklus?
„Iš tiesų gali būti visaip, tačiau aš labiau linkęs manyti, kad šiuo atveju kažkas veikė prieš sąjungą TAIP“, - vertino agentūros „Komunikacija „Facebook'e“ atstovas Vaidas Pilkauskas.
Reaguodamas į kilusį sujudimą „Trolių“ puslapis visą akciją-konkursą suvertė juokams ir virusu internete plintančiam „Jaunikio TEIP“ reiškiniui. Tačiau klausimai, kodėl tokioje kampanijoje reikėjo balsuoti prieš kitus politikus ir partijas, kaip ir tai, kad po 20 minučių visa informacija apie tokį konkursą „Trolių“ puslapyje buvo ištrinta, liko atviri. Lrytas.lt negavo „Trolių“ atsakymų į šiuos klausimus.
Tuo tarpu sąjungos TAIP vicepirmininkas Miroslavas Monkevičius ne tik pabrėžė, kad partija neturi nieko bendra su „Trolių“ akcija, bet ir kreipėsi į „Facebook“ administraciją, prašydama pašalinti minėtą informaciją. Prašymas, žinoma, buvo pavėluotas – balsų papirkinėjimo akcijos pėdsakai jau buvo ištrinti pačių „Trolių“.
Nauda ne visada atsveria riziką
Svarstydami apie galimas konkurentų pinkles, savo pavardės atskleisti nenorėję Vilniaus mero A. Zuoko komandos nariai pabrėžė, kad ir anksčiau yra pasitaikę konkurentų bandymų socialiniuose tinkluose organizuoti A. Zuoko ir su juo siejamų bendrovių diskreditavimo kampanijas. Viena jų – jaunojo konservatorius sukurtas „Facebook“ puslapis „Nekenčiu Vilniaus energijos“.
Vis dėlto sąjunga TAIP nelinkusi sureikšminti tokių lyg virusas po socialinius tinklus plintančių kampanijų. „Socialiniuose tinkluose kiekvienas gali laisvai reikšti savo pozicijas, dalintis ir skleisti informaciją. Esame atvirų diskusijų šalininkai, nes jų metu galima ne tik identifikuoti visuomenei svarbius klausimus, bet ir suformuoti oficialias TAIP pozicijas vienu ar kitu klausimu“, - partijos nuostatas dėstė vicepirmininkas M. Monkevičius.
Atvirumas diskusijoms, dvipusė komunikacija ir beveik jokios kontrolės – pagrindinės kampanijų socialiniuose tinkluose ypatybės, kurios kol kas priimtinos tik mažumai Lietuvos politikų ir partijų.
Nepatogūs komentarai, baimė apsijuokti ir nesugebėjimas sudominti – pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvos politikų ir partijų puslapiai „Facebook“ atrodo kaip nuobodžios skelbimų lentos. Erdvėje, kurioje didžiausią sėkmę turi įvairūs asmeniniai pastebėjimai, įvykiai ir nuotraukos, politikai, o dažniau – už juos jų paskyras administruojantys asmenys – savo šalininkus bando sugundyti sausais pranešimų spaudai trupiniais ir oficialiomis fotografijomis.
„Politikai nori dalyvauti socialiniuose tinkluose, tačiau juose viską lemia vartotojo nuomonė. Todėl politikai neatlaiko piliečių spaudimo, kai šie pradeda labai kritikuoti. Kita bėda – politikų profiliuose neišsivysto jokia diskusija. Kas iš to, kad yra susibūrę keli tūkstančiai šalininkų, jeigu tarp jų nevyksta jokia veikla?“ - pastebi V. Pilkauskas.
Galiausiai, eksperto manymu, socialiniai tinklai yra realiosios, ne virtualios tikrovės atspindys. O toje tikrovėje politikai ir visuomenė yra vis mažiau ir mažiau susijusi.
„Politikų puslapiai „Facebook“ vystosi kur kas lėčiau ir yra nuobodesni nei pilietinės iniciatyvos. Palyginkite Kauno savivaldybės puslapį „Facebook“ ir puslapį „Kas vyksta Kaune“ - pastarasis yra tūkstančiu kartų aktyvesnis, nes nevengia kelti opių klausimų, kurių oficialios institucijos vengia“, - aiškina V. Pilkauskas, pastebintis, kad ir aktyvus „Facebook“ naudotojas A. Zuokas į ypač nepatogius klausimus neatsakinėja.
Pašnekovas pastebi, kad politikai apskritai demonstruoja stulbinamą komunikacijos socialiniuose tinkluose neišmanymą – kai kurioms partijoms vis dar tinka viešųjų ryšių agentūrų siūloma paslauga surinkti „Facebook“ puslapiui kuo daugiau fanų, nors dabar jau bet kuriam su socialinėms medijomis dirbančiam žmogui aišku, kad fanų skaičius nieko nelemia.
Kas komplikavo ministrės asmeninius santykius?
Tačiau yra ir dar viena politikų grupė, kuriai ne tik svetima komunikacija socialiniuose tinkluose, bet ir užmerkiamos akys tam, kad tokiuose tinklapiuose kalbama jų vardu.
Ryškiausias to pavyzdys – finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kurios vardu „Facebook“ rašo visai kitas žmogus.
Nors profilio kūrėjas veikiausiai sąmoningai pasirinko vardą be lietuviškų raidžių (ministrė pristatoma kaip Ingrida Simonyte) ir tikrosios I. Šimonytės atvaizdo pagrindinėje nuotraukoje nėra, nekyla abejonių, kad čia imituojama būtent finansų ministrė.
Profilio aprašyme nurodomas tikrasis I. Šimonytės gimtadienis, pažiūros apibūdinamos kaip „ministerinės“ ir įdėta nuorodą į Finansų ministerijos interneto puslapį. Apie profilio savininką taip pat sakoma: „Labai gerai pažįstu skaičius - tiesiog gyvenu su jais - perskaičiau daugybę knygų - ir žinau, kaip ką daryti, kad Lietuvoje būtų geriau“.
Netikroje I. Šimonytės paskyroje netrūksta šmaikščių pastebėjimų apie įvykius Lietuvoje ir kolegas valdžioje. Antai pasidalinusi nuorodą į straipsnį apie parlamentaro Vinco Babiliaus avariją, I. Šimonytė komentuoja: „Kas žino dar nekaltesnį ir nelaimingesnį žmogų Lietuvoje nei Vincas Babilius?
Ministre apsimetinėjantis asmuo konservatorių politiką vadina „gatvine-garažine“ ir apskritai negaili ironiškų, pašaipių komentarų vyriausybės politikos atžvilgiu.
Vis dėlto labiausiai intriguoja netekėjusios ir apie asmeninį gyvenimą viešai nekalbančios politikės įrašai apie savo domėjimąsi vyrais ir moterimis, o santykių būsena apibūdinama kaip „komplikuota“.
Tokia deklaruojama santykių būsena netruktų virsti žiniasklaidos mįsle ar sensacija, jeigu nežinotum, kad tokius pranešimus rašo ne tikroji ministrė I. Šimonytė.
Kita vertus, nepanašu, kad abejonių dėl „Facebook“ profilio savininkės turi jos virtualieji draugai. Tarp daugiau nei 4000 šios paskyros draugų – ne vienas politikas, įskaitant kai kuriuos vyriausybės narius, garsūs verslininkai ir televizijos žvaigždės.
Įdomu, ar jie taip pat mano, kad gauna netikros I. Šimonytės pranešimus?
„Labai džiaugiamės, kad dabar visi šie asmenys pagaliau sužinos, jeigu dar nežinojo, kad tai nėra tikroji I. Šimonytė. Akivaizdu, kad jie buvo suklaidinti“, - lrytas.lt tikino ministrės patarėja viešiesiems ryšiams Rasa Jakilaitienė.
Prieš maždaug trejus metus Finansų ministerijos atstovai kreipėsi į „Facebook“ administraciją su prašymu deaktyvuoti netikrą profilį, tačiau toks prašymas nebuvo išgirstas.
O ar atkirtis klastotojams nebūtų duotas ir vartotojai neklaidinami, jeigu I. Šimonytė oficialiai užsiregistruotų „Facebook“? „Ministrė turi ir kitų būdų, kaip bendrauti su visuomene“, - ministrės abejingumą populiariausiam pasaulyje socialiniams tinklui perdavė jos patarėja R. Jakilaitienė.
Ką politikams pasiūlys ekspertai?
Tuo tarpu V. Pilkausko nuomone, artėjant Seimo rinkimams, komunikacija socialiniuose tinkluose stiprės. Kaip ir daugės savamokslių „Facebook“ specialistų, bandančių parduoti partijoms ir politikams abejotinos vertės komunikacijos sprendimus.
„Socialinėms medijoms reikia ilgalaikės strategijos, o ne sprendimų iš serijos „atėjau, pamačiau, padariau“. Tokiu būdu gali padaryti tik trumpalaikę rinkodaros akciją, - įsitikinęs komunikacijos tinkle „Facebook“ ekspertas.