„Mano galva, estai eurą įsivedė pačiu nepalankiausiu metu. Jie dabar turi nemažai mokėti už tai, ir dar nemažai mokės. Niekas nesako, kad reikia atsieti litą nuo euro, bet pastaruoju metu dėl euro yra labai daug abejonių“, - lrytas.lt sakė R. Vainienė.
„Skubėti yra nepalanku. Euras turi atsistoti ant tvirtų kojų, remtis ne į Europos centrinio banko sprendimus, o kažką materialaus, galbūt vieną iš brangiųjų metalų“, - taip ji apibūdina aplinkybes, kurių reikia, kad Lietuvai vertėtų įsivesti eurą.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto nuomone, euro zonoje krizinės situacijos kartosis, nes esminės jos narių skolų problemos nėra išspręstos. Todėl Lietuvai yra naudingiausia būti susiejus savo valiutą su euru, nes tai leidžia importuoti gerąsias euro savybes, tačiau palieka pasirinkimo galimybę susisieti prie kitos valiutos ar tauriojo metalo, jei euras nebeatitiktų reikalavimų, keliamų bazinei valiutai.
Pasak R. Vainienės, šaliai naudingiausias yra būti susiejus su euro ir stengtis atitikti kriterijus eurui įsivesti, nes tai skatina valstybę laikytis finansinės drausmės.
„Tik visiškai nesusivokusiems politikams reikia įvertinimo – euro, kaip apdovanojimo už tai, kad gyveno fiskalinės drausmės sąlygomis. Sakau „gyveno“, nes įstojus į euro zoną viskas leidžiama, ten drausmė fiskalinė yra pašlijusi“, - sakė R. Vainienė antradienį konferencijoje Vilniuje.
„Esmė – fundamentalūs vertybiniai dalykai, kokių pinigų nori Lietuvos žmonės. Reikia pradėti nuo to, kokių pinigų mes norime kišenėse – lito, tvirto. Tada galvojame, kaip to pasiekti, jei susisiejame su valiuta, tai žiūrime, kad ji būtų tvirta.
Dabar lyg ir turime eurą, lyg ir esame susisieję – bet dar yra išlikusi savotiška manevro laisvė, jei kas atsitiktų eurui. Mes esame už 15 litų įsigiję 100 trilijonų Zimbabvės dolerių banknotą – tai tokio inkaro mums tikrai nereikia“, - sakė ji.
R. Vainienės nuomone, įsivedus eurą privalumų beveik nebūtų. Svarbiausias privalumas jų – būtų apsisaugota nuo neatsakingų politikų.
„Nenuneigiamas privalumas – tai, kad politikams gali šauti į galvą kažką daryti su lito susiejimu, ar jį atšaukti, ar pakeisti kursą, ar pradėti pažeidinėti įstatymo reikalavimus. Vietiniai politikai negalėtų prižaisti tiek, kad žmonės vėl bėgtų keisti litų į eurus. Politinės grėsmė, kad prie lito bus prikišti nagai, yra labai didelė.
Kiti privalumai maži, palyginti įgyvendinamų pokyčių mastui. Mekantilistiniai. Sakoma, atsiranda galimybė palyginti kainas įvairiose šalyse. Bei mažesnės sąnaudos, nes nereikės konvertuoti valiutą. Bet konvertavimo sąnaudos – tai skaičiai po kablelio, ne visiems tai aktualu. Sakoma, kad palūkanos mažės, tačiau rinkų apgauti negalima, jos greitai įsitikina, į kokius indikatorius reikia reaguoti“, - svarstė R. Vainienė.
Pasak instituto, tai, kad Lietuva turi politinį tikslą atitikti kriterijus įvesti eurą, yra politiškai drausminantis faktorius, kuris didina fiskalinę drausmę bei mažina politinę riziką, susijusią su valiutos kurso ar pinigų emisijos modelio pakeitimu.
Lietuvos Vyriausybė siekia įsivesti eurą nuo 2014-ųjų. Norint tai pasiekti reikia, kad šįmet būtų suvaldytas valdžios finansų deficitas bei infliacija. Bankų SEB bei „Swedbank“ analitikų nuomone, tai pasiekti įmanoma, bet garantijos nėra.
SEB vyriausias ekonomistas Gitanas Nausėda vertina, kad tikimybė atitikti eurui reikiamus kriterijus yra ne didesnė kaip 40 procentų.
Lietuvai neskubėti įvesti eurą pokalbyje su lrytas.lt siūlė ir banko „Danske“ ekonomistas Larsas Christensenas. Pasak jo, laikas nėra palankus, nes euras išgyvena krizę, todėl dabar geriausias sprendimas - laukti.
Tačiau ne visi ekonomistai sutinka su instituto nuomone.
„Tai blogas požiūris“, - lrytas.lt sakė „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Didžiausia rizika, dėl ko nereikėtų laukti įsivesti euro – tai neatsakingai politikai, kurie atėję į valdžią gali naudoti lito kursą kaip instrumentą situacijai destabilizuoti. Lietuvoje yra bent dvi politinės jėgos, kurios nelaiko, kad lito stabilumas yra vertybė.
Daugiau kaip du trečdaliai Lietuvos gyventojų ir įmonių skolų yra eurais, didelė turto dalis - taip pat. Reikia pamiršti sentimentus litui, negalvoti, kad tai paskutinis instrumentas, kurį galėtų Lietuva naudoti kaip pinigų politikos priemonę. Vien dabartinės situacijos egzistavimas didina Lietuvos skolinimosi kainą, tai potencialus pavojaus šaltinis“, - sakė N. Mačiulis.
Jis nemano, kad euro zona išgyvena rimtas krizes, dėl ko galėtų iširti.
„Čia panašiai kaip ligoniui susirgus sloga jau perkamas karstas. Net gruodžio gale skilimo tikimybė buvo itin maža, buvo gal keli procentai, kad tai įvyks. Buvo tikimybė, kad atsijungs Graikija, Prancūzija ir kiti.
Dabar euro zonos skilimo tikimybė yra labai maža, nedaug skiriasi nuo tikimybės, kad JAV pradės skilinėti į atskiras valstijas. Euro zonos egzistavimas daugeliui jos valstybių yra labai naudingas, bus priimami visi politiniai sprendimai, kad ji būtų išsaugota“, - svarstė N. Mačiulis.
Pasak jo, tai, kad įstojusi į euro zoną Lietuva bus įpareigota daryti įnašus į specialų fondą euro zonos šalims gelbėti, yra naudinga jai pačiai.
„Klaidingai galvojama, kad tai pašalpa kitoms valstybėms. Fondas būtų Lietuvos turtas, tas fondas gauna palūkanų pajamas, ateityje tai irgi gali būti pajamų šaltinis.
O pagrindinis argumentas už fondą - pačiai Lietuvai gali prireikti finansavimo iš jo. Lietuva yra potenciali fondo naudos gavėja“, - tikino N. Mačiulis.