Vienas aktualiausių klausimų šia tema yra kitose ES valstybėse priimtų sprendimų dėl fizinio asmens bankroto pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje problema.
Balandžio 4 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė sprendimą byloje, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teismo nutarties, kuria A. K. pripažinta bankrutavusia, kvalifikavimo, pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje pagal Europos Sąjungos tarybos reglamentą dėl bankroto bylų.
Lietuvos teismas konstatavo, kad kitos ES valstybės teismo sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui yra automatiškai pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse, net jeigu jose ir nėra galimybės fiziniam asmeniui bankrutuoti, nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje.
Be to, pripažįstama be jokių papildomų sąlygų ir formalumų, kas reikštų, jog bet kurios kitos ES valstybės, kurioje fiziniam asmeniui iškeliama bankroto byla, viešoji tvarka savaime priimtina ir Lietuvai.
Pagal reglamentą visgi valstybė turi galimybę atsisakyti pripažinti kitoje ES šalyje iškeltą bankroto bylą, nors ir labai ribotą – jei tokio pripažinimo pasekmės akivaizdžiai prieštarautų jos viešajai tvarkai, ypač pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms.
Lietuvos aukščiausiasis teismas formuoja taisyklę, kad nors kitos ES valstybės teismo sprendimas dėl fizinio asmens bankroto pripažįstamas Lietuvoje automatiškai, bet sprendžiant kitus klausimus galima spręsti klausimą dėl nepripažinimo.
Teismas pažymėjo, kad automatinio pripažinimo principas neapima tokių sprendimų priverstinio vykdymo, nes reglamentas nustato, kad sprendimai, susiję su bankroto bylos eiga ir užbaigimu bei teismo patvirtinti kompromisiniai kreditorių ir skolininkų susitarimai Europos Sąjungos Tarybos reglamentą dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, su tam tikromis išimtimis.
Anot teismo, pagal reglamentą kitų ES valstybių teismų sprendimai pripažįstami automatiškai, dėl jų pripažinimo net nereikia kreiptis į teismą, ir toks klausimas teisme neturi būti nagrinėjamas.
Tačiau jeigu, jeigu teismo sprendimas gali būti vykdomas priverstinai, dėl jo paskelbimo vykdytinu reikia kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą, ir vykdytinu jis turi būti paskelbiamas pagal kitą reglamentą.
Tačiau tokiu atveju taikoma ne sprendimo pripažinimo, o tik paskelbimo vykdytinu procedūra – vykdytinu kitos ES valstybės teismo sprendimas yra paskelbiamas netikrinant, ar egzistuoja ES reglamentuose nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti ES valstybės narės teismo sprendimą, pareiškėjui įvykdžius formalius reikalavimus, įrodžius, kad sprendimas vykdytinas jį priėmusioje valstybėje.
Asmuo, prašydamas leidimo vykdyti teismo sprendimą iškelti bankroto bylą, turi konkrečiai nurodyti veiksmus, kuriuos reikėtų atlikti Lietuvoje remiantis šiuo teismo sprendimu.
Tai, mūsų supratimu, irgi dviprasmiška pozicija, nes asmuo gali iš anksto nežinoti visų veiksmų, kuriems gali būti svarbus prašomas leisti vykdyti teismo sprendimas.
Be to, tai reikštų, kad jeigu kažkokių veiksmų asmuo neįvardins, jis arba turės pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo vykdyti, arba rėmimasis teismo sprendimu iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą sąlygos naujus ginčus dėl tokių veiksmų teisėtumo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad Lietuvos aukščiausiasis teismas nustatė taisyklę, jog ES teismo sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo pripažįstamas automatiškai net ir tuo atveju, kai pagal reglamentą vis tik reikėtų patikrinti, ar neegzistuoja pagrindai atsisakyti pripažinti tokį teismo sprendimą.
Tokia pozicija kritikuotina tuo aspektu, kad, kaip minėta, pagal reglamentą, nors ir išimtiniais atvejais, tačiau galima atsisakyti pripažinti fiziniam asmeniui iškeltą bankroto bylą, jei tokio pripažinimo pasekmės akivaizdžiai prieštarautų tos valstybės viešajai tvarkai, ypač jos pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms.
Nepripažinimo pagrindų egzistavimo nustatymas galimas tokiame procese, kuriame teismas sprendžia kitus klausimus, susijusius su teismo sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui panaudojimu ar įgyvendinimu.
Tuo tarpu vienas iš argumentų, kuriuo galėtų naudotis asmenys visų pirma fizinio asmens, siekiančio bankrutuoti kitoje ES valstybėje, kreditoriai, arba asmenys, garantavę, laidavę už bankrutuojančio asmens prievoles, nesuinteresuoti kitose ES valstybėse priimtų teismo sprendimų dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje, kaip tik ir galėtų būti argumentas, kad leidimas vykdyti tokį kitos ES valstybės teismo sprendimą, nesant įtvirtinto fizinio asmens bankroto instituto Lietuvoje, pažeistų tokio suinteresuoto asmens konstitucines teises ir laisves.
Telieka tikėtis, kad aukščiau išdėstytos ir kitos problemos, susijusios su kitose ES valstybėse priimtų teismų sprendimų fizinių asmenų bankroto bylose vykdymu, bus nors kiek išspręstos Lietuvoje priėmus fizinių asmenų bankroto įstatymą, dėl kurio projekto perdavimo svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje artimiausiu metu – jau kitą savaitę – turėtų būti sprendžiama Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje.
Rytis Paukštė yra „Lawin“ advokatų kontoros asocijuotas teisininkas, advokatas