„Tokios nutarties reikėjo. Manome, kad įsiskolinusiems žmonėms ši nutartis turėtų būti naudinga“, - Lietuvos banko poziciją lrytas.lt dėstė Bankų priežiūros skyriaus viršininkas Mantas Mendelevičius.
Pasak jo, dėl galimybės bankrutuoti užsienyje Lietuvoje veikiančių bankų rezultatai prastės. Gali būti, kad bankai sugriežtins reikalavimus paskolas imantiems žmonėms.
Lietuvoje gyventojai bankrutuoti negali. Tokią galimybę numatantis įstatymas užstrigo parlamente. Bankrutavus gyventojui yra nurašomos skolos, tačiau jis netenka ir sukaupto turto - šį pasidalija kreditoriai. Aukščiausiasis Teismas šią savaitę pareiškė, kad jei Lietuvos pilietis bankrutuoja Europos Sąjungos šalyje, tai šis bankrotas turi būti automatiškai pripažįstamas ir Lietuvoje.
„Šiuo metu nėra aišku, ar daug žmonių pasinaudos galimybe bankrutuoti užsienyje ir kiek bankai patirs nuostolių. Dar anksti pasakyti, kiek augs palūkanos, jei iš viso augs, ir ar bankai mažins kreditavimą
Dalis bankų skolininkų gali pasinaudoti galimybe bankrutuoti ir įvykdyti ne visus įsipareigojimus. Tikėtina, kad bankrutuoti rengsis tokie paskolų gavėjai, kurie nėra pajėgūs grąžinti paskolų bei už kurių paskolas įkeisto turto vertė yra didesnė už jiems suteiktų paskolų dydį.
Pagal naujausius duomenis, būsto paskolų srityje bankai jau yra pripažinę nesitikintys atgauti 3,3 proc. tokių paskolų vertės.
Bankų nuostoliai dėl vartojimo paskolų neturėtų būti dideli, nes vargu ar kas belsis į Angliją norėdamas paskelbti bankrotą dėl vartojimo paskolos“, - argumentuoja jis.
Bankrutuoti gali ryžtis ne tik tie, kas turi būsto paskolas. Itin problemiškos bankams taps paskolos, kurias jie išdavė gyventojams savo verslui vystyti. „Pastarojoje srityje sunku ką nors prognozuoti“, - mano M. Mendelevičius.
Lietuvos komercinius bankus vienijančios asociacijos vadovas Stasys Kropas mano, kad Aukščiausiojo Teismo įteisinta galimybė bankrutuoti užsienyje nieko iš esmės nepakeis.
„Teismas nenumatė automatinio sprendimo dėl bankroto vykdymo Lietuvoje. Dėl kiekvieno bankroto veiksmo Lietuvoje sprendimas turi būti priimtas toje pačioje šalyje, kur bankrutuojama. Žmogui tai labai brangus, sudėtingas ir brangus procesas – jei bankrotas būtų įteisintas Lietuvoje, jis vyktų paprasčiau ir pigiau. Daugiausia naudos gautų konsultacinės firmos, kurios nori, kad kuo daugiau žmonių naudotūsi jų paslaugomis ir bankrutuotų užsienyje“, - teigė jis.
Būsto paskolų sąlygos Lietuvoje neturėtų pakisti, nes jos pakankamai griežtos. Tačiau dėl galimybės bankrutuoti užsienyje bankai atsargiau tikrins skolintis norinčius žmonės, mano S. Kropas.
Nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis teigia, kad pagunda bankrutuoti gali kilti žmonėms, kurie būstą įsigijo nuo 2005 metų vidurio iki 2009 metų vidurio.
„Tikėtina, jų paskola yra didesnė, nei vertas jų turtas. Būsto kainos yra 40 proc. mažesnės, nei piko metu, jos nusileido iki 2005-ųjų lygio.
Gerai, jei paskola neslegia. Bet tiems, kurie skolinosi neatsakingai, gali kilti pagunda spręsti problemą kitaip. Kai turtas vertas mažiau nei paskola, kito kelio, kaip bankrotas, nėra.
Su šita problema susiduria tikrai nemažai žmonių. Jei jie matytų galimybę bankrutuoti palankiomis sąlygomis, jie galėtų rinktis tokį sprendimą. Bandymų tikrai bus“, - mano S. Vagonis.
Pasak jo, dabar žmonės pradės ieškoti patogiausio ir pigiausio būdo bankrutuoti, taip pat aiškinsis teisines subtilybes, kokių pasekmių bankrotas užsienyje išties turi Lietuvoje.
„Tikrai suaktyvės tarpininkai, pagalbininkai, kurie siūlys sutvarkyti bankrotą užsienyje, – atsiras nauja verslo rūšis. Žmonės ieškos, kurioje šalyje patogiausia bankrutuoti.
Kiek žmonių pasinaudos tokia galimybe, priklausys nuo realių sąlygų, nuo to, ar tikrai bankrotas Lietuvoje taps besąlygiškai pripažįstamas, ar atsiras valstybė, kur skolininkams pakankamai palanku bankrutuoti Lietuvoje palikus visą turtą ir nepabloginus savo ateities“, - mano S. Vagonis.