Advokatų kontoros „Pavlov ir partneriai” advokatas Andrius Mamontovas lrytas.lt skaičiuoja atstovaujantis maždaug 50 užsieniečių klientų, kurie iš „Snoro“ neatgauna po 345 tūkst. litų valstybės draustų indėlių.
A. Mamontovo žiniomis, įskaičiuojant jo neatstovaujamus klientus, iš viso užsieniečiai neatgauna daugiau nei 50 mln. litų kompensuotų indėlių.
Pasak advokato, šios įmonės yra registruotos įvairiose lengvatinių mokesčių zonose, jos priklauso Baltarusijos, Rusijos, Azerbaidžano ir kitų postsovietinių šalių piliečiams ar bendrovėms. A. Mamontovas sako, kad jo atstovaujamos lengvatinių mokesčių įmonės nėra susijusios su buvusiais „Snoro“ akcininkais.
„Už šių bendrovių stovi realūs žmonės, realūs verslai. Jie „Snoro“ paslaugomis naudojosi norėdami atsiskaityti, tad po bankroto banke įstrigo apyvartinės lėšos. Vidutiniškai kiekvienas mūsų klientas „Snore“ turėjo apie milijoną litų.
Indėlius kompensuojantis SEB bankas jų reikalauja pateikti dokumentus, kurie patvirtintų, kas yra šių įmonių tikrasis savininkas – tikrasis naudos gavėjas. Dokumentus reikia gauti iš Londono, Kipro, Didžiosios Britanijos Mergelių salų, kitų šalių, kad bankas galėtų atsekti visą grandinę.
Mano klientai veikia dvidešimtyje jurisdikcijų. Kiekvienoje šalyje yra skirtinga tvarka, kaip gauti dokumentus. Popieriai turi būti patvirtinti notaro, vizuoti, išversti, pateikti SEB bankui.
O SEB bankas mėnesį svarsto gautus dokumentus, po to sako, kad jiems dar kas nors neaišku. Mums reikia grįžti pas klientą ir prašyti viską pradėti iš naujo. Tai žiaurus procesas. Jau penkis mėnesius negalime atgauti pinigų. Būdavo, kad SEB savaitėmis nepriima dokumentų, nes banke juos tikrina tik du žmones“, - skundžiasi A. Mamontovas.
Tiesa, pusšimtis jo atstovautų įmonių pinigus iš SEB atgavo. Tarp jų - lengvatinių mokesčių zonoje veikiantis Rusijos naftos koncerno „Rosneft“ padalinys.
Dėl kilusių problemų advokatas kaltina valstybės institucijas bei „Snoro“ bankroto administratorių. Mat, pasak jo, „Snore“ yra visi reikiami dokumentai apie galutinį naudos gavėją, jie buvo pateikti atidarant sąskaitą.
„Apie mano klientus visi duomenys yra atiduoti SEB bankui, bet neperduota informacija apie galutinius naudos gavėjus. Užsienio įmonėms tai yra didelė problema - reikia surinkti dokumentus iš skirtingų valstybių“, - tikina A. Mamontovas.