Antradienio rytą kalbėdamas „Žinių radijui“ apie planuojamos
statyti Visagino atominės elektrinės (AE) reikšmę šalies pramonei
ir ekonomikai, N. Udrėnas pabrėžė, kad elektra yra būtinos gamybos
veiksnys bet kokiai šiuolaikinei ekonomikai. Visagino AE yra būtina
Baltijos valstybėms siekiant įsijungti į Europos elektros sistemą.
„Kuo labiau šalis išsivysčiusi, tuo daugiau elektros ji
pagamina ir suvartoja. Tai, jeigu norėsime gamybos ir pragyvenimo
lygį pasiekti bent ES vidurkį, turėsime sunaudoti dvigubai daugiau
elektros energijos.
Iš kur tiek gauti ir kokiomis sąlygomis? Tai
esminis klausimas, apspręsiantis Lietuvos ūkio konkurencingumą
dešimtmečiams“, - kalbėjo šalies vadovės atstovas.
Pasak jo, net pačios miškingiausios Europos šalys - Švedija,
Suomija - turi ne po vieną atominę elektrinę. Tai stiprina šalies
energetinį balansą, jį naudingai diversifikuoja.
Esą panašiai būtų
ir su Visagino AE projektu - per 60 metų, kiek veiks elektrinė,
elektros kaina bus žemesnė negu iš bet kurio kito tipo elektrinės.
„Todėl toks pagrindas leistų Baltijos šalims įgyti kozirį, tai
yra mūsų konkurencingumą, galimybę. Tai galimybė pasinaudoti turima
infrastruktūra, patirtimi, nes viską kurti nuo nulio būtų žymiai
brangiau, ir negalime tikėtis, kad viską sugriovę, kokią turime
kompetenciją, kažkokiu stebuklingu būdu praturtėsime. O atominę
kompetenciją turime ir turime specialistų ir galime pasinaudoti tuo
įdirbiu“, - sakė N. Udrėnas.
Prezidentės patarėjas kalbėjo, kad, Lietuvai turint pigios
elektros, šalies pramonė ir paslaugos taip pat bus konkurencingi
globalizacijos procese, ir priminė, jog dėl atominių jėgainių
uždarymo Japonijos, Vokietijos ūkiai jau patiria nuostolius.
„Todėl turime vystyti tai, ką jau mokame. Atominė energetika
gali būti mūsų konkurencinis pranašumas ateičiai. Žiūrint regioną -
estai turi skalūninę energetiką, latviai - stiprią hidroenergetiką,
mes galėtume būti tas atominės energetikos kompetencijos centras“,
- sakė N. Udrėnas.
Nors sutarčių detalės neatskleidžiamos, skaičiuojama, kad
Visagino AE projekto vertė siekia 17 mlrd. litų. Lietuvos dalis
sudarys 5 mlrd. litų. Planuojama, kad jėgainės statybos prasidės
2015 metais, o veikti ji pradės 2020-2021 metais.
Skelbta, jog elektrinėje vykdomos gamybos sąnaudos sudarys po
7-10 centų už kilovatvalandę, bet dar 10-15 centų už kilovatvalandę
kainuos paskolų statyboms aptarnavimas. Paskola visiškai turėtų
būti grąžinta iki 2038-2040 metų.
Gruodį iš atominės elektrinės projekto pasitraukus Lenkijai,
joje toliau dalyvauja Lietuva, Latvija, Estija ir strateginis
investuotojas „Hitachi“.