Lietuva kartu su kitomis šalimis sieks, kad Europos Komisija
darytų nuolatinę išimtį smulkiajam verslui ir direktyvos jam
galiotų tik išimtiniais atvejais bei atlikus poveikio vertinimą,
spaudos konferencijoje prieš 15 ES valstybių ministrų ir aukštų
pareigūnų susitikimą viešbutyje „Narutis“ teigė ministras.
„Nors, mūsų įsitikinimu, europinis reguliavimas didžiąja dalimi
yra skirtas tarpvalstybiniams verslams, jau išaugusiems verslams,
jis itin slegia smulkiąsias įmones, kurioms yra neproporcingai
dideli kaštai prisitaikyti prie šitos reguliavimo naštos.
Mūsų siūloma kryptis yra, kad Europos Komisija darytų nuolatinę
išimtį smulkiam verslui, tai yra, kad naujos direktyvos
standartiškai negaliotų smulkiam verslui, o jeigu komisija manytų,
kad būtina, pavyzdžiui, kokia nors su maisto sauga susijusi
direktyva, kad ji galiotų smulkiajam verslui, mes manome, kad prieš
tai turi būti būtinai padaromas poveikio vertinimas, ko iki šiol
nėra“, - kalbėjo R. Žylius.
Pagal dabar galiojančią sistemą, visos ES direktyvos
automatiškai galioja visiems verslams - tiek tarpvalstybiniams,
tiek smulkiesiems, nebent Europos Komisija padaro išimtį.
Kaip sistemos ydingumo pavyzdį ministras pateikė 5 metus
užtrukusią kovą dėl to, kad būtų priimta vienos direktyvos išimtis,
leidžianti supaprastinti mokesčių ir audito sistemą smulkiajam
verslui. Per tą laiką, pasak R. Žyliaus, smulkusis verslas visoje
Europoje patyrė didelių nuostolių.
„Dabartinė situacija - nepriimtinas Europos resursų
švaistymas“, - pabrėžė ministras.
Taip pat, pasak jo, didelis dėmesys susitikime buvo skiriamas
Paslaugų direktyvos, turinčios palengvinti paslaugų teikimą per
sieną, kad vienos ES valstybės verslai galėtų teikti paslaugas
kitoje ten neįsisteigdami, skatinimui. Ministras sakė, kad Europos
Komisija valstybėms narėms jau seniai pažadėjo, kad direktyva bus
priimta, tačiau kol kas pažadas neįvykdytas, ir valstybės narės
turi veikti kartu.
„Paslaugų direktyva tikrai leistų verslui augti ir jos
įgyvendinimą pasiekti būtina“, - pažymėjo R. Žylius.
Ministras teigė, kad tai, jog toks aukšto lygio susitikimas
vyksta Lietuvoje - jos pripažinimas. Jis pažymėjo, kad glaudesnis
valstybių bendradarbiavimas siekiant išbristi iš krizės - būtinybė,
ir susitikimu būtent to ir siekiama.
„Siekiame suburti šalis, kurios tiki konkurencija, tiki
liberalizavimo vertybėmis, tiki atvirumu ir gilesne vidaus rinka
kaip priemonėmis, kuriomis galime atverti Europos verslo
potencialą, padėti Europai išbristi iš šitos krizės ir augti. (...)
Norime išsakyti idėjas ne tik apie tai, koks teisės aktų
reguliavimas turi vykti, bet ir ko mes juose norime, kaip giliai
norime ir ko nenorime matyti. Čia mes susirenkame tam, kad paskui į
Konkurencingumo tarybą, Vadovų Tarybą ateitų žinia apie tai, kad
Europoje yra ne tik sutarimo paieška, bet ir kiek agresyvesnė,
kraštutinesnė nuomonė apie tai, kaip mes turime augti, ką turime
daryti. Turime daryti dideles priemones, ženklias priemones, o ne
tik ieškoti sutarimo tarp ES šalių“, - sakė ministras.
ELTA primena, kad ūkio ministro R. Žyliaus kvietimu Vilniuje
vieši 15 Europos Sąjungos (ES) šalių ministrai ir aukšti
pareigūnai, atsakingi už ekonomiką, pramonę, prekybą ir inovacijas.
Tai jau trečias šios vienminčių darbo grupės susitikimas.
Pirmieji vyko Londone ir Stokholme.
Susitikime Vilniuje siekta sutarti dėl svarbiausių priemonių,
skirtų tobulinti ES vidaus rinkos funkcionavimą, pašalinti vis dar
esamas kliūtis verslui, paskatinti paslaugų sektoriaus augimą,
darbo vietų kūrimą ir ekonomikos plėtrą.
Aptarti ES vidaus rinkos perspektyvų į Vilnių atvyko Jungtinės
Karalystės verslo, inovacijų ir kvalifikacijos ministras Vinsas
Keiblas (Vince Cable), Vokietijos Federalinės ekonomikos ir
technologijų ministerijos valstybės sekretorius Stefanas Kapfereras
(Stefan Kapferer), taip pat aukšti Švedijos, Suomijos, Lenkijos,
Slovėnijos, Airijos, Rumunijos, Maltos, Slovakijos, Danijos,
Latvijos, Vokietijos, Estijos, Nyderlandų pareigūnai.