Už sienos pigiau apsiperka net ir šveicarai

Lietuviai - ne vieninteliai Europoje, masiškai važinėjantys į kaimyninę šalį Lenkiją pigesnių maisto produktų.

Ir daugiavaikė šeima, vargstanti skurdžiame Graikijos kaimelyje, ir pasiturintis britas, vertinantis kokybišką prancūzišką vyną ar itališką kumpį, šiandien gali džiaugtis atviromis Europos Sąjungos valstybių sienomis ir kartais šiek tiek, o kartais ir visai solidžiai sutaupo.

Tereikia pasidomėti kainomis kaimyninėse šalyse. Kai kam sėsti į automobilį, traukinį ar autobusą ir apsilankyti pasienio prekybos centruose – tik pramoga, kitiems – išgyvenimo būdas.

Nieko nebestebina, kad tiek Prancūzijos, tiek Nyderlandų šalių pasienyje su Belgija esančių pasienio prekybos centrų automobilių aikštelėse dauguma automobilių - su belgiškais numeriais.

Netoli sienos su Nyderlandais gyvenantys belgai kas savaitę išsiruošia į tarsi specialiai užsieniečiams pritaikytus prekybos centrus Mastrichte bei Roermonde. Mėsa Nyderlanduose jiems kainuoja perpus mažiau, vaikiškos prekės, drabužiai, maistas ir gėrimai – irgi daug pigesni nei Belgijoje.

Į Prancūziją belgus vilioja mažos gero vyno kainos. Pervažiavus sieną, to paties pavadinimo prekybos centre 3 litrų to paties vyno kaina sumažėja nuo 15 iki 8 eurų.

Kai kurių regioninių sūrių kaina Prancūzijoje irgi daug mažesnė. Vakarinės Belgijos dalies gyventojai nevengia kelionių ir pas vokiečių prekybininkus. Ten jie labai sutaupo, pirkdami didelius maisto produktų kiekius.

Britai neretai keliasi per Lamanšo sąsiaurį tik tam, kad įsigytų pigesnių ir geresnės kokybės maisto produktų kaimyninėje Prancūzijoje. Daugelis teigia, kad kai kurių produktų Anglijoje paprasčiausiai nėra.

30 proc. britų sutaupo Prancūzijoje pirkdami vyną, brendį, šampaną. Net ir su didele nuolaida Didžiojoje Britanijoje per šventes pardavinėjamas šampanas yra 40 proc. brangesnis nei Prancūzijoje.

Vyno gurmanus į Prancūziją vilioja ne tik kainos, bet ir pasirinkimas – vieno prekybos centro lentynoje telpa visas Britanijoje prieinamo vyno asortimentas.

O Kalė uoste, į kurį dažniausia atplaukia britai, prancūziškas alus skardinėse – net perpus pigesnis nei Anglijoje. Daug labiau anglams apsimoka ten pirkti ir sūrį, džemą, ryžius, medų, sultis ir daug kitų produktų.

Į Italiją belgus, šveicarus, britus vilioja delikatesai. Užsieniečiai čia sutaupo pirkdami kumpį, saliamį, parmezaną, saulėje džiovintus pomidorus, alyvuoges, naminius makaronus, kavą, džiovintus grybus, išlaikytą balzaminį actą ir aliejų.

Net trečdalis čekų į užsienį traukia bent triskart per metus – prieš Kalėdas ir per sezoninius išpardavimus. Net 70 proc. čekų į Drezdeną, Niurnbergą, Frankfurtą vyksta įsigyti drabužių, 60 proc. – maisto, 50 proc. – elektronikos prekių.

Daug čekų galima sutikti Varšuvoje, Vroclave, bei Austrijos sostinėje Vienoje. Tokia kelionė nepigi, vidutiniškai kainuoja 200 – 300 eurų, ir vis dėlto pirkėjai nenusivilia nei didele pasiūla, nei puikiomis kainomis.

Apie 9 proc. šveicarų yra linkę bent kartą per mėnesį apsipirkti Vokietijoje arba Italijoje. Net ir griežtos maisto pardavimo kvotos negąsdina didelius vokiškus prekybos centrus bei itališkus delikatesus pamėgusių užsieniečių. Nors šiandien maisto kainos Šveicarijoje šiek tiek nukrito, čia atsidarius ekonomiškiems vokiškiems prekybos centrams „Lidl“ ir „Aldi“, tačiau maisto produktai Vokietijoje vis dar maždaug trečdaliu pigesni nei Šveicarijoje.

Dauguma šveicarų lieka ištikimi vietiniams prekybininkams, tačiau tie, kurie apsipirkinėja Vokietijoje, teigia, kad juos vilioja ne tik labai maža, tarkim, vištienos kaina, bet ir mėsos kokybė.

Jie teigia, kad be galo brangi šveicariška vištiena yra daug prastesnė nei vokiška. Be to, už tą pačią kainą vokiečiai parduoda dvigubo dydžio pakuotes ir siūlo gerokai didesnį asortimentą. Iš Italijos tie patys šveicarai vežasi kumpį, saliamį, dešreles ir žuvį, kurių kaina gimtojoje šalyje kai kuriems tapo neįkandama.

Bulgarijos pasienio miestelyje Sandanske kaip grybai po lietaus dygsta pigūs prekybos centrai. Šiaurinės Graikijos gyventojai savaitgaliais sėda į autobusus ir vyksta į Bulgariją, kur viskas, net ir odontologo paslaugos, perpus pigesnės.

Čia namų šeimininkės perka dideles ožkos sūrio, jogurto, duonos, pieno pakuotes, taip pat drabužius ir avalynę. Atvažiavę automobiliais prisipila daug benzino, nes čia jis irgi perpus pigesnis. Daug graikų šiais sunkiais laikais apsipirkinėja Makedonijoje ir netgi Turkijoje.

Nedidelio Austrijos miestelio Hainburgo mašinų stovėjimo aikštelėse sunku nepastebėti slovakiškų automobilių numerių, taip pat kaip ir Vengrijos pasienyje atsidariusio „Tesco“ prekybos tinklo parduotuvės aikštelėje.

Į už 20 kilometrų nuo Bratislavos esantį Vengrijos prekybos centrą penktadieniais renkasi slovakai, kurie ne tik daug perka, bet ir moka eurais.

Viskas Vengrijoje ir Austrijoje šiandien 20 procentų pigiau, nei ką tik eurą įsivedusioje Slovakijoje. Joje maisto prekių kainos – aukštos ir stabilios, tuo tarpu Čekijos krona, Lenkijos zlotas ir Vengrijos forintas labai nuvertėjo.