„Pasaulio biržose daugumos produktų kainos mažėja nuo praėjusių metų vidurio, tai korekcija po maisto kainų šuolio 2010-2011 metais. Lietuvos šios tendencijos dar nepasiekė, bet tikėtina, kad maisto produktai Lietuvoje šiais metais arba brangs labai nedaug, arba kainos išliks tos pačios. Palyginti, pernai Lietuvoje maisto produktai brango 8 procentais“, - sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Šiais metais maisto kainos pasaulyje mažės 8,4 proc., o kitais metais ūgtels 3,7 proc., prognozuoja „Swedbank“.
N. Mačiulio nuomone, euro Lietuvoje 2014-aisiais nebus, mat tikėtina, kad šiais metais infliacija Lietuvoje bus per didelė, kad atitiktų eurui įvesti reikiamus Mastrichto kriterijus, todėl nuo 2014-ųjų euro įvesti šalis beveik neturi galimybių. Labiausiai tikėtina euro įvedimo Lietuvoje data – 2015-ieji, skelbia bankas.
„Manome, kad galimybė kitų metų pradžioje tenkinti visus Mastrichto kriterijus vis dar išlieka, tačiau ji labai sumažėjo. Ateinančiais metais išorinių veiksnių įtaka kainoms Lietuvoje bus mažesnė. Valstybės biudžeto deficitas 2013 metais taip pat toliau mažės ir sieks 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), todėl prognozuojame, kad labiausiai tikėtina euro įvedimo data yra 2015 metai“, - svarstė N. Mačiulis.
Mastrichto infliacijos kriterijus bus 2,6 procento. Šių metų infliacijos prognozę „Swedbank“ padidino iki 2,8 proc., o kitų metų sumažino iki 2,5 procento.
Bankas prognozuoja, kad skolintis artimiausius kelerius metus bus pigu. Dėl besitęsiančios krizės centriniai bankai savo palūkanas dar kelerius metus laikys istorinėse žemumose, prognozavo N. Mačiulis.
„Vis dar galvojame, kad augimas Lietuvoje bus vienas sparčiausių Europos Sąjungoje, aplenkti gali Lenkija ar Latvija“, - sakė N. Mačiulis.
„Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos augimo prognozės – 3,3 proc., tačiau kitų metų prognozę padidino iki 4,3 proc. (anksčiau buvo 4 proc.).
Pagrindine Lietuvos augimo priežastimi išliks atsigaunantis gyventojų vartojimas ir įmonių investicijos, prognozuoja „Swedbank“. Eksportas nebeaugs, mano N. Mačiulis, mat jau pasiekta eksportui gaminančių įmonių galimybių riba, o investuoti į naujus pajėgumus jos neskuba.
„Kaip ir metų pradžioje manome, kad Lietuvos ekonomika bus viena sparčiausiai augančių ES ekonomikų. Euro zonai išbrendant iš recesijos bei sparčiau augant pagrindinėms Lietuvos eksporto rinkoms, kitais metais augimą prognozuojame spartesnį. Lietuvos eksportą skatins ir silpnėsiantis euras bei nuo metų pradžios 8 proc. pabrangę Lenkijos zlotas ir Rusijos rublis“, - svarstė N. Mačiulis.
Nedarbas Lietuvoje mažės iki 13 proc. šįmet ir 11 proc. kitąmet. O namų ūkių vartojimas šįmet bei kitąmet augs greičiau, nei manyta anksčiau. Bankas prognozuoja, kad jis augs 3,5 proc. šįmet ir 3,7 proc. kitąmet.
Pasaulio tendencijoms „Swedbank“ turi tris prognozes, sako N. Mačiulis.
Geriausia prognozė – dešimtadaliu vertinama tikimybė, kad kris naftos kainos, gyventojai daugiau pirks, o pasaulio ekonomika šįmet išaugs 4 procentais.
Labiausiai tikėtinas scenarijus - 60 proc. tikimybė, kad pasaulio ekonomika augs 3,1 proc., euro zona susitrauks 0,5 proc., o daugumą pietinių euro zonos šalių bus apėmusi ekonominė, politinė ir socialinė krizė.
Bankas numato 30 proc. galimybę, kad sparčiai pakils naftos kainos arba iškils problemų Kinijoje ar JAV. Tokiu atveju pasaulio ekonomika augtų tik 2 procentais.