Kodėl mūsų kaimynai neinvestuos į „aukso kiaušinius dedantį“ atominį projektą

Investuojant į projektą vien tik tikintis, kad elektros energijos kaina rinkoje bus lygi elektros energijos savikainai, neprotinga, nes egzistuoja eilė kitų galimybių, kur Valstybė ar valstybinės įmonės gali savo lėšas panaudoti su didesne kapitalo grąža, nei 7 proc. Norint investicijas pavadinti naudingomis – elektros energijos rinkos kaina turėtų būti bent 3-5 ct/kWh aukštesnė už savikainą. Danijos energetikos agentūra 2011 metais savo pateiktose oficialiose Nordpool rinkos elektros kainų prognozėse (Danish energy outlook 2011) numato elektros energijos kainą 2025 metais šiek tiek mažesnę, nei 400 Danijos kronų/MWh (skaičiuojant litais, apie 18 ct/kWh). Elektros biržose kainų augimo nesitikima visų pirma dėl tos priežasties, kad Skandinavijoje planuojamas itin didelis naujų elektros generatorių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, atsiradimas, kurių generuojama elektra viršys prognozuojamą elektros energijos poreikių augimą. 2010 metais Švedijos ir Norvegijos elektros perdavimo operatorių bendrai atliktoje studijoje prognozuojamas elektros gamybos šiose šalyse 40 TWh perteklius. Pati Lietuvos energetikos ministerija oficialiai teigia, kad nuo 2020 metų tikisi, kad didmeninėje rinkoje elektros energijos kaina bus tarp 18 ct/kWh ir 25 ct/kWh. Aišku, galima prielaida, kad po kokių 20-30 metų elektros kaina Nordpool rinkoje, kurios pilnateisiai dalyviai mes būsime nuo 2015 metų, iš ties gali pasiekti 40 ct/kWh ir aukštesnę ribą. Tačiau kaip jau rašyta anksčiau – pajamos, kurios bus gautos tolimoje ateityje daug mažiau įtakoja investicijos vidinę grąžos normą, nei pajamos ir išlaidos per pirmuosius 10 metų, todėl elektros energijos kaina po 2050 metų ,praktiškai, nedaro ženklesnės įtakos projekto naudingumui.

Ką Lietuvai reikš kaimynų pasitraukimas? Taigi duodamas aiškus signalas Latvijos ir Estijos sprendimų priėmėjams: investicijos į Visagino atominę elektrinę ekonomiškai neatsiperka. Būtent dėl to tikėtina, jog Latvijos ir Estijos partneriai turėtų priimti racionalų sprendimą – neinvestuoti iš savo mokesčių mokėtojų arba iš elektros vartotojų surinktų sunkiai uždirbtų lėšų į projektą, kuris yra ekonomiškai nenaudingas. Nebent Lietuvos vyriausybė pasiūlytų išskirtines sąlygas Lietuvos mokesčių mokėtojų ir elektros vartotojų sąskaita, arba pažadėtų ką nors mainais. Kas bus, pasitraukus Latvijos ir Estijos partneriams iš projekto? Reikia tik tikėtis, kad tuo metu, kai latviai su estais galutinai deklaruos savo pasitraukimą iš projekto – mes dar nebūsime investavę ir įsipareigoję „strateginiam investuotojui“ kompensuoti visų išlaidų, kurias dabar numatoma išleisti iki 2015 metų. VAE projekto vystytojai kol kas viešai neteikia informacijos, iš kur UAB „Visagino atominė elektrinė“ (kaip oficiali projektą vystančios kompanijos akcininkė) gaus nuosavas lėšas, kurias reikės pridėti prie gautos paskolos savo daliai į VAE projektą finansuoti. Faktiškai, yra tik du būdai: Lietuvos biudžeto lėšos ir per elektros energijos transportavimo paslaugų tiekimo mokestį ar viešųjų paslaugų mokestį surinktos lėšos iš Lietuvos elektros energijos vartotojų. Tai, kad šių metų pradžioje Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnį, suteikiant galimybę neriboti monopolinėms elektros energijos perdavimo ir paskirstymo paslaugos teikimo įmonėms gaunamo pelno – rodo, kad greičiausiai pasirinktas pastarasis kelias. Norint per 7 metus surinkti 3 milijardus Lt, kurių gali prireikti savo dalies VAE projekto finansavimui, elektros energijos kainą elektros vartotojams papildomai reikėtų pakelti apie 4,5 ct/kWh. Jeigu iki to momento, kai galutinai paaiškės, kad Latvijos ir Estijos partneriai neinvestuoja į Visagino AE projektą, valstybės valdomose įmonėse jau bus sukauptas ir dar neišleistas VAE projekto „fondas“, mes vis dar galėsime atsisakyti šio projekto, sukauptas lėšas grąžinant į biudžetą nacionalinėms skoloms sumažinti arba panaudoti šias lėšas kitoms reikmėms – pavyzdžiui, atsinaujinančios energetikos vystymui. Jei iki to laiko jau bus išleistas milijardas litų VAE projekto vystymui, sprendimą padaryti bus sunkiau. Mes bandysime įkalbinti „strateginį investuotoją“ prisiimti didesnę dalį investicijų ir VAE akcijų . Taip pat – ieškosime kitų galimų investuotojų į projektą.

Viskas – mūsų pačių rankose Gal, tikrai, Danijos energetikos agentūra skaudžiai klysta, ir elektros energijos kainos Nordpool rinkoje šoks iki 40 ct/kWh ir aukščiau, atsiras aiškios priežastys, kodėl ta kaina turėtų kilti toliau.

Tokiu atveju, investuotoją surasti būtų nesunku. Bet galima numanyti, kad ,greičiausiai ,taip neatsitiks ir investuotoją, norintį investuoti į nepelningo projekto akcijas, mums bus sunku surasti. Prikalbinti „strateginį investuotoją“ prisiimti daugiau, nei pusę viso projekto finansavimo ir valdymo irgi turėtų būti neįmanoma, nes numatomas pelnas iš įrangos pardavimo ir rangos darbų jam nepadengs projekto numatomų ekonominių nuostolių, prisiimamų kaip projekto dalinio akcininko. Labai realu, kad, tokiu atveju , suveiks „paskandintų kaštų“ sindromas, ir, gailėdami išleisto milijardo, mes vis dėl to nutarsime skirti dar tris ar daugiau milijardų Lt iš biudžeto savo nuosavo kapitalo daliai VAE projekto akciniame kapitale didinti. Artėjant VAE statyboms į pabaigą , gali jau akivaizdžiai paaiškėti, kad sprendimas statyti elektrinę buvo klaidingas, atsižvelgus į atsinaujinančius išteklius naudojančių technologijų spartų vystymąsi. Bet tada jau bus „paskandintas“ ne vienas, o daug milijardų VAE statybai, ir mes neturėsime kitos išeities – tik pabaigti statybą. Tada atominė elektrinė pradės veikti, didžiausią dalį pagamintos elektros energijos eksportuojant į Skandinavijos šalis ir kitas Baltijos šalis už Nordpool rinkoje tuo metu būsiančią elektros energijos kainą. Ir jau po 8 metų eksploatacijos, atidavus dalį skolos, greičiausiai buhalteriniu požiūriu atominės elektrinės akcininkas gaus pelną, nes nuosavo kapitalo kaštai į buhalterinę apskaitą nėra traukiami. Kažkas ir tada, matyt, džiaugsis projekto sėkme, nepaisant to, kad buhalterinis VAE akcininko pelnas bus kur kas mažesnis, nei Valstybės mokamos palūkanos už kažkada pasiimtą paskolą VAE operatoriavimo įmonės akciniam kapitalui formuoti.

Apie iš elektros vartotojų surinktų pinigų 2013-2020 metais alternatyvaus panaudojimo kaštus, apie dėl elektros pabranginimo bankrutavusių elektros vartotojų – Lietuvos įmonių - nulemtus nuostolius šalies ekonomikai niekas net nekalbės. Ateityje mes negalėsime pakeisti dabarties. Bet dabar mes galime pakeisti ateitį. Kol kas, dar viskas mūsų rankose. Mes dar galime priimti sprendimus, kurie būtų naudingiausi Lietuvai.