„Mažmeninė prekyba degalais Lietuvoje – oligopolinė. Veikia keli stambūs žaidėjai. Atsiranda jų tarpusavio priklausomybė, jie gali pasižvalgydami vieni į kitus palaikyti degalų kainą aukščiau, nei konkurencingas lygis“, - tvirtino Š. Keserauskas trečiadienį Seime Biudžeto ir finansų komitete.
Pasak jo, kadangi formalaus kartelinio susitarimo degalinių tinklai nėra sudarę, Konkurencijos taryba šios problemos spręsti neturi galimybių.
„Degalinėms tartis nereikia, tai pakankamai akivaizdu. Tai problema konkurencijos teisei, ji turi ribotas galimybes, kaip spręsti tokią problemą.
Degalinių tinklai supranta, kad leisdami kainą neįgis pranašumo. Nes kainos skaidrios, jos matosi degalinėse. Degalinės negali tikėtis, kad sumažinus kainą padidės pardavimai, nes kiti mažins iš paskos. Per daug kartų iš patirties atsiranda supratimas, kad kainų nereikia mažinti. O kad vyktų kainų karas, jį turi kažkas išprovokuoti“, - teigė Š. Keserauskas.
Konkurencijos tarybos žiniomis, degalinių tinklų antkainis šiuo metu yra 4 proc. benzino kainos bei 10 proc. dyzelino kainos.
Todėl iš kiekvieno parduoto litro dyzelino degalinės uždirba apie 50 centų, o litro benzino – 20 centų.
Š. Keserauskas dėl degalų kainų Lietuvoje kaltino ir Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą „Orlen Lietuva“. Ji, pasak Š. Keserausko, yra monopolistė – gamina beveik visą Lietuvoje legaliai pagamintą benziną ir didžiąją dalį legaliai parduodamo dyzelino.
„Importo kiekiai yra labai nedideli, didžioji dalis degalų perkama iš „Orlen Lietuva“. Galima sakyti, kad toks nereikšmingas importas tikrai yra svarbus veiksnys, lemiantis didesnes degalų kainas. Didmenininko dalis sudaro labai didelę dalį mažmeninės kainos“, - sakė Š. Keserauskas.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas pritarė Š. Keserauskui, bet būdų degalų kainoms sumažinti nemato.
„Konkurencijos tarybos vadas yra teisus – yra monopolinė ir oligopolinė rinka. Yra vienas naftos produktų tiekėjas, o oligopolija susidaro prekybos tinkluose – jie gali po kilimu, neoficialiai, koreguoti kainas.
Jei nuvažiuosite į Lenkiją, ten yra daugiau gamintojų ir mažesnė koncentracija. Ten degalų kainų svyravimas yra gerokai didesnis, pas mus – minimalus. Tai rodo, kad tam tikras kartelinis susitarimas yra tarp mažmenos pardavėjų - „Statoil“, „Lukoil“ ir kitų kompanijų.
Benzinas ir dyzelinas Ukrainoje ir Baltarusijoje gerokai pigesnis, bet jo kažkodėl neįsivežame. Nes yra barjerai muitinėje ir kitur. Esame anklave, ant kurio išėjimo stovi lenkų „Orlen“ gamykla. Viduje visą orą daro trys pagrindiniai užsienio mažmenos žaidėjai - „Lukoil“, „Neste“, „Statoil“. Tokia situacija. Kalbėti galime daug, bet situaciją mažai pakeisime“, - sakė K. Glaveckas.
Pasak jo, reikia tiesiog taupyti degalus – pirkti taupesnes mašinas, pavežti keleivius.
„Reikia nepirkti didelių, sudėtingų, brangių mašinų, o pirkti ekonomiškas, racionalias. Kitų pasirinkimų nėra. Pakeisti kainas sumažinus akcizą ar pridėtinės vertės mokestį būtų tik laikina priemonė, ji neduotų rezultato, o valstybė patektų į sudėtingą situaciją.
Gatvėse aštuoniose mašinose iš dešimties važiuoja po vieną žmogų. Matyti, kad esame labai turtingi ir pajėgūs pirkti benziną po 5 litus. Mes turtingesni nei amerikiečiai - JAV dviem trečdaliais mašinų važiuoja po du, tris, keturis žmones, jie taupo“, - teigė K. Glaveckas.
Didžiuosius degalinių tinklus vienijančios Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius tvirtina, kad degalinės savo kainų nuleisti nebegali.
„Kalbant apie benziną, degalinių antkainis yra susitraukęs iki minimumo. O dyzelinių degalų antkainis yra normalus.
Didžioji kainos dalis yra mokesčiai valstybei, kita didelė dalis – didmenininko kaina. Šie dydžiai visoms degalinėms yra vienodi. O degalinių taikomi antkainiai yra minimalūs. Neįmanoma, kad jie Lietuvoje galėtų smarkiai skirtis“, - teigė L. Vosylius.
„Manau, kad konkurentų kainų stebėjimas negali būti laikomas karteliniu susitarimu“, - pridūrė jis.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad sumažinus akcizus benzinui, jo kainą valstybė patirtų rimtų nuostolių – apie 100 mln. litų per metus. Akcizas dyzelinui Lietuvoje šiuo metu yra mažiausias, koks tik leidžiamas Europos Sąjungoje.
Pasak ministrės, nors dyzelino akcizas Lietuvoje yra mažiausias Europos Sąjungoje, tačiau dyzelino kaina be mokesčių (t. y. dalis, kurią sau pasiima verslininkai) Lietuvoje tapo viena didesnių Europos Sąjungoje.
Ministrės skaičiavimais, akcizai sudaro vis mažesnę dalį degalų. Mat degalams brangstant akcizai nedidėja. „Dabar benzino atveju akcizas yra 48 proc. kainos, dyzelino - apie 40 proc. kainos“, - sakė ministrė.