Tokį įspūdį palieka monotoniškai valdžios atstovų kartojami užkalbėjimai apie pigią, aplinkai nekenkiančią ir energetinį saugumą suteikiančią atominę elektrinę.
Ypač ta dalis, kur samprotaujama apie tai, jog tik taip pergudrausime Ivano kėslus užvaldyti mūsų infrastruktūrą – Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, taip pat - elektros jungtis su Skandinavija bei Lenkija.
O Ivanas, ką? Net neslepia, jog jam lietuvių ambicijos visai netrukdo: net žurnalistams sakoma, jog Kaliningrado atominė yra skirta eksportui į Vakarus.
Jos planuojamas per metus pagaminti elektros kiekis (apie 16 TWh) būtų vos ne triskart didesnis, nei lietuvių savasis hitačio trečdalis, todėl Visagino AE iš esmės nekelia jokios konkurencijos. Baltarusijos atominė elektrinė per metus pagamintų apie 17 TWh elektros energijos ir naudotų, greičiausiai, savo reikmėms.
Akivaizdu, kad Lietuvos elektros rinkos poreikiai niekaip nedaro įtakos baltarusių ir rusų sprendimui statyti atomines elektrines savo valstybių teritorijose, netgi atmetant galimas politines šių elektrinių statymo priežastis. (Tokiu atveju, šios elektrinės būtų statomos nepaisant jokios ekonominės logikos, ir VAE projektas tik sustiprintų piktų kaimynų planus).
Bet juk mes neprileisime Ivano prie mūsų kabelių?! Sakysim: „Užimti, Ivanai, mūsų kabeliai mūsų pačių atomine elektra!“
Ivanas tik tyliai kikens į kumštį – tegul sau „piarinasi“ seni bičiuliai Lietuvos valdžioje. Visi juk žino, kad Europos Sąjunga įpareigoja šalis nares decentralizuoti savo energetikos ūkį ir užtikrinti realią konkurenciją tarp energetikos ūkyje veikiančių subjektų, nieko nediskriminuojant.
Taigi, jei įmonė (o tokių juk Lietuvoje netrūksta?), prekiaujanti rusiškos ir baltarusiškos kilmės elektros energija, pasiūlys geresnes sąlygas už elektros energijos akumuliavimo ir perdavimo elektros tiltais paslaugą, Lietuva tiesiog teisiškai negalės šių paslaugų neteikti, kad ir kaip nemiela mums būtų tos elektros energijos kilmė.
Be to, Ivanas plačioje kelnių kišenėje laiko dar vieną argumentą – vasališką Lietuvos ir Rusijos sutartį, žinomą BRELL vardu (pagal visų pasirašiusių šalių pirmąsias raides – Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva).
Lietuviškasis VSD apie šią sutartį nėra pateikęs jokių pažymų, o ministras A. Sekmokas net Seimo nariams aiškina, jog tai – paslaptis. Sutartis, beje, yra viešai prieinama Rusijos energetikos kompanijos „JES Rossija“ tinklapyje, jau pasklidusi ir po Lietuvos žiniasklaidą.
Pagal šią sutartį, pasirašiusios šalys įjungiamos į sinchronizuotą Rusijos šiaurės vakarų regiono elektros žiedą ir perleidžia savo elektros sistemų darbo koordinavimą Maskvai. Lietuva įsipareigojusi nesiimti jokių veiksmų, kurie galėtų sukelti žalos ar nuostolių Rusijos elektros sistemai, taip pat – suteikti elektros energijos tranzito prieigą.
Tai ką, nieko padaryti negalime? Galime. Tik nenorime!
Tereikia pradėti laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir Europos Sąjungos direktyvų!
LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme juodu ant balto parašyta (17 straipsnis):
„Elektros tinklų operatorius turi visą gamintojo pasiūlytos elektros energijos kiekį, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, pirmumo teise iš gamintojo priimti, perduoti ir (ar) paskirstyti skaidriais ir nediskriminaciniais tarifais. Ši elektros energijos priėmimo, perdavimo ir (ar) paskirstymo pirmumo teisė gamintojui užtikrinama kitų elektros energijos gamintojų, naudojančių ne atsinaujinančius energijos išteklius, pagamintos elektros energijos atžvilgiu.“
O čia – direktyva (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB):
„Valstybės narės taip pat arba nustato pirmenybę elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojams naudotis elektros tinklų sistema, arba užtikrina prieigą prie sistemos.“
Paprasta ir aišku. Visiškai legalus būdas apsaugoti savo infrastruktūrą. Ivanai, sakome, norėtume padėti tau ir tavo politikos partneriams Lietuvoje. Tačiau viskas – ir Kruonis, ir jungtys – yra visiškai apkrautos mūsų atsinaujinančių šaltinių elektra, be to, pagal ES direktyvą dar suteikėme pirmumą švedų ir norvegų hidroelektrinių elektrai perduoti į Vokietiją, o vokiečių ir danų vėjo jėgainių elektrą – „susandėliuoti “ Norvegijoje.
Mūsų elektros sistema, sakytume Ivanui, jau yra visiškai pritaikyta įsijungti į Europos elektros rinką, kur 2020 metais bus milžiniškas Šiaurės šalių hidroenergijos perteklius, todėl jūsų elektrai poreikio nėra.
Dėl tos priežasties, Ivanai, mes patys nestatome atominės ir kviečiame tave atsisakyti savųjų dviejų.
Verčiau kartu įsijunkime į nebranduolinio Baltijos jūros regiono kūrimą, nes visi turime puikias galimybes: Lietuva ir Baltarusija – galingus biokuro išteklius, Kaliningradas ir visos trys Baltijos šalys kartu – labai perspektyvią vėjo energetiką. Visa tai plėtodami dar gausime ir ES paramą ir taip sutaupysime savus milijardus, taip pat - garantuosime kiekvienas sau energijos tiekimo patikimumą.
Nežinia, ką atsakytų Ivanas, nes jam dar niekas neišdrįso taip pasakyti.
Neišdrįstame net patys tarpusavyje dėl to pasikalbėti ir susitarti. Bet jei išdrįstume – galėtume gyventi ramia sąžine, saugūs dėl savo kabelio ir dėl gražios, žalios Lietuvos.