Įvairių sričių specialistai svarsto ir dėlioja planus, kokių veiksmų turėtų imtis šiandieninė jaunų dirbančių žmonių karta, kad jos senatvėje neužkluptų skurdas.
Konferencijoje „Rytdienos lyga” susitikę įvairių sričių ekspertai svarstė, kokių padarinių ateičiai turės šiandieniniai geopolitiniai, socialiniai, ekonominiai pasaulio ir Lietuvos pokyčiai. Viena nagrinėtų temų – demografinių tendencijų įtaka mūsų ateities finansinei gerovei.
Nauja karta – nauji poreikiai
Finansų srities ekspertas, „PZU Lietuva” generalinis direktorius Marius Jundulas teigė, kad dabartinė dirbanti jaunų žmonių karta pasenti norės visiškai kitaip nei šiandieniniai pensininkai.
„2030-aisiais į pensiją išeis vadinamoji X karta. Tai yra buvusių pankų ir rokerių karta, kuriai būdingas globalus mąstymas, savarankiškumas ir protesto dvasia. Šios kartos žmonės yra gana pragmatiški ir verslūs. Taigi jie nebus linkę priklausyti nuo valstybės ir jos mokamos pensijos, kuri greičiausiai neatitiks šių žmonių poreikių”, – teigia M. Jundulas.
Europa sensta
Dabartinės tendencijos liudija, kad žmonės gyvena vis ilgiau.
Vien per pastaruosius 20 metų Lietuvoje žmonių, kuriems per 65 metus, skaičius išaugo daugiau nei 5 proc. Žmonių, kuriems daugiau nei 80 metų, per 20 metų padaugėjo apie 1 proc. Vakarų Europos šalyse šie skaičiai kur kas didesni.
„Po kelių dešimtmečių Europa bus daug senesnė pagal gyventojų amžiaus vidurkį. Tai reiškia, kad keisis ir socialinė, ir sveikatos priežiūros, ir kitos valstybinės sistemos, nes žmonėms kils kitokių poreikių”, – teigia M. Jundulas.
Pasak jo, apklausos rodo, kad šiandieninės verslios kartos žmonės bus linkę dirbti ir sulaukę senatvės – taip teigia daugiau negu 30 proc. šiandieninių Europos jaunuolių.
Pensininkai ateityje norės išlikti aktyvūs darbo rinkoje, patys užsidirbti pinigų, gyventi savarankiškai ir išlikti maksimaliai nepriklausomi ir nuo vaikų, ir nuo socialinių paslaugų.
Verslo segmentą ir valstybę tai privers keisti požiūrį į darbo organizavimo, mokesčių ir kitus aspektus.
Po kelių dešimtmečių nemažai pagyvenusių žmonių dirbs ne visą darbo dieną. Be to, darbo vietos bus nutolusios, taigi verslo įmonių vadovams teks išmokti vadovauti savo darbuotojams, kurie nesėdės biuruose.
„Ir verslui, ir valstybei reikės išmokti pasinaudoti pagyvenusių žmonių atliekamo darbo verte.
Įdarbinti, apmokyti, vadovauti pagyvenusiems žmonėms, kurie sudarys nemažą personalo dalį, nebus paprasta, tačiau tai yra neišvengiama”, – teigia „PZU Lietuva” generalinis direktorius.
Šių metų „Eurostat” duomenys rodo, jog iki 2060 metų 55–64 metų žmonių darbo rinkoje padaugės apie 17 proc.
Senjorai toliau dirbs
M. Jundulo teigimu, šiandien aktyviai verslą plėtojanti karta neabejotinai tęs šią savo veiklą ir senatvėje.
Pagyvenę žmonės sieks savarankiškumo ir bus linkę patys sau kurti darbo vietas.
Šiandieninė tendencija liudija, kad ES šalyse daugiau nei pusė dirbančių 65 metų ir vyresnių žmonių savo darbo vietas yra sukūrę patys.
„Be jokios abejonės, šiandieniniai verslininkai ir darbuotojai nori patys prisiimti atsakomybę už savo pinigus ir pragyvenimo lygį, todėl jie nelinkę pasikliauti valstybinėmis sistemomis ir nesitiki gyventi iš pensijos, kurią mokės valstybė.
Šiandien žmonės senatvei kaupia patys, o valstybės pareiga šiuo atveju – sudaryti jiems kuo palankesnes sąlygas tai daryti”, – mano M. Jundulas.
Pasak jo, šiuo metu ir ES lygiu, ir atskirų valstybių lygiu vyriausybės ieško efektyvių būdų pereiti nuo vienos valstybinės pensijų sistemos prie daugiapakopės taupymo schemos.
Tai suteiktų gyventojams kuo daugiau ir įvairesnių galimybių taupyti senatvei šiandien.
Nes akivaizdu, kad valstybės nebeišgalės išlaikyti vis didėjančios pensijos sulaukusių žmonių dalies.