Dėl MMA didinimo skirtingos nuomonės laikosi ir ekonomistai. Kai kurie jų mano, kad politikai siekia tiktai įsiteikti rinkėjams prieš Seimo rinkimus.
– Ar pagrįstos baimės, kad Lietuva ir taip jau yra prasiskolinusi šalis, todėl padidinus MMA 100 litų tektų persvarstyti šių metų biudžetą ir dar apkarpyti kitas išlaidas? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos.
– Pirmiausia nepritariu teiginiui, kad Lietuva – prasiskolinusi šalis. Valstybės skola neviršija 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai šalies finansinį stabilumą atspindintis rodiklis.
Be to, nemanau, kad MMA didinimą reikėtų sieti tik su biudžetu. Svarbiausia, kaip tai atsilieps darbo rinkai. Jei darbdaviai sutinka, kad MMA būtų didinama 100 litų, vadinasi, jie nemano, kad dėl to išaugs nedarbas, o geriau už juos niekas negali žinoti poveikio darbo rinkai.
Nepritarčiau siūlymams didinti MMA 200 litų, bet 100 litų didinimas verslui aiškiai pagal pečius, o dauguma minimalią algą gaunančių žmonių dirba privačiame sektoriuje.
Žinoma, ir biudžetinėse įstaigose kai kam mokama MMA, bet valstybė, manau, pajėgtų prie jos pridurti 100 litų ir nepersvarstydama šiųmečio biudžeto.
Valstybės išlaidos kiek išaugtų, bet iš dalies jas atsvertų pajamos, kurias pavyktų ištraukti iš šešėlio padidinus MMA.
Tik nepritariu požiūriui, kad biudžetas iš to net laimėtų. Vis dėlto deficitas padidėtų labai nedaug ir nekiltų grėsmė, jog jis jau viršys 3 proc. BVP.
– Tačiau Lietuvos skolos jau siekia 50 mlrd. litų ir jos itin dramatiškai išaugo per šios Vyriausybės valdymo metus, nepaisant vadinamosios diržų veržimo politikos. Gal toks taupymas atsirūgsta biudžetui, nes sukelia ūkio nuosmukį ir mažina įplaukas?
– Atkreipčiau dėmesį, kad valstybės skola susidarė ne tik dėl dabartinio kasmečio biudžeto deficito.
Tenka grąžinti ir anksčiau paimtas paskolas. Šįmet reikia išpirkti 2 mlrd. eurų vertės obligacijų, kurios buvo išplatintos dar 2002–2003 metais. Todėl ir susidaro įspūdis, kad ši Vyriausybė itin daug skolinasi.
Valstybės skola dėl biudžeto deficito šiemet turėtų padidėti maždaug 3 proc. BVP. Tai nėra daug. Daugelyje ES šalių šis rodiklis didesnis.
Žinoma, vykdydama griežtą finansų politiką, valdžia didino ūkio nuosmukį, nes ribojant biudžeto išlaidas ir didinant mokesčius verslas neišvengiamai stabdomas.
Smunkant ekonomikai biudžeto pajamos mažėja, bet nerealu tikėtis, kad tokiu pat mastu pavyks sumažinti ir išlaidas – juk pensijų, biudžetinių įstaigų darbuotojų algų tiek pat neapkarpysi, kiek susitraukia ūkis.
Tačiau kartu galima skatinti ekonomiką, o tokia politika nebūtinai susijusi su biudžeto pinigais. Reikia imtis darbo rinkos lankstumą didinančių priemonių, pasinaudoti ES parama, tarptautinių finansinių institucijų lėšomis.
Tačiau Vyriausybės ekonominio skatinimo politika nebuvo tokia efektyvi, kaip žadėta paskelbus griežtas taupymo priemones. Pavyzdžiui, nenusisekė būsto atnaujinimo programa, nors į ją dėta labai daug vilčių.
Todėl viešuosius finansus Lietuvai pavyko suvaldyti, bet mūsų šalies ūkis smuko itin smarkiai – 2009 metais kone 15 proc. Vis dėlto biudžeto deficito suvaldymas – svarbus pamatas ekonomikai atsigauti.
– Kaip vertinate paskelbtus šių metų pirmojo ketvirčio ekonomikos rodiklius?
– Tai nebuvo prastas ketvirtis, yra teigiamų pokyčių, bet kai kurių ūkio sektorių padėtis kelia nerimą. Transporto, uosto krovos rodikliai gerokai prastesni nei pernai.
Iš dalies taip atsitiko todėl, kad pernai šis sektorius augo labai sparčiai, išlaikyti tokius plėtros mastus sunku, nes vežėjų konkurencija – didžiulė.
Sausį ir vasarį ir pramonės rodikliai nebuvo džiuginantys, bet kovą reikalai pagerėjo.
Tai lėmė, kad per ketvirtį matomas beveik 4 proc. augimas.
Tačiau dar anksti daryti išvadą, kad šiemet šalies ekonomika augs sparčiau, nei atrodė praėjusių metų pabaigoje. Neaišku, kokia bus Europos ekonomikos padėtis, kaip tai atsilieps Lietuvai. Vienos šalys atsigauna, bet kitos, kaip antai Ispanija, stiprina investuotojų nuogąstavimus.
Todėl SEB bankas dar neskuba didinti kuklių šių metų BVP augimo prognozių.