„Praėjusių metų pabaigoje išaugusi įtampa dėl euro zonos skolų
krizės daugumai priminė 2008-ųjų rudenį. Tuomet prasidėjus
pasaulinei finansų krizei Lietuvos ekonomika buvo beveik
paralyžiuota ir patyrė precedento neturintį nuosmukį. Tačiau šiuo metu situacija skiriasi iš esmės.
Pirma, nors euro zonoje prasidėjo
recesija, finansų krizės pavyko išvengti, o problemos išlieka
izoliuotos viename regione ir nesutrikdė viso pasaulio prekybos.
Antra, Lietuvos ekonomika šiuo metu yra subalansuota ir daug geriau
pasirengusi priimti išorinius iššūkius“, - teigia ekonomistas.
Pirmąjį šių metų ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas
buvo 3,9 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
N. Mačiulis taip pat atkreipia dėmesį, jog šalies gyventojų
vartojimas, priešingai nei prieš ketverius metus, šiuo metu
atspindi jų pajamas.
Gana didelė pajamų dalis yra skiriama
santaupoms, todėl nėra priežasčių, dėl ko staigiai keistųsi
vartotojų elgsena. Dar svarbiau, pasak eksperto, yra tai, kad
įmonės per pastaruosius metus sumažino sąnaudas ir padidino
efektyvumą, todėl gali sėkmingai kovoti dėl rinkų net ir
besitraukiančio ūkio Europoje.
„Darbo rinkoje išliko teigiamos tendencijos - toliau mažėjo
nedarbas ir didėjo vidutinis darbo užmokestis, todėl ir gyventojų
vartojimas toliau augo. Tam teigiamos įtakos turėjo ir apie 8 proc.
nuo metų pradžios pabrangęs Lenkijos zlotas, atvėsinęs šalies
gyventojų norą apsipirkti kaimyninėje šalyje“, - sako N. Mačiulis.
Jo manymu, teigiamas tendencijas žada ir pamažu gerėjantys
gyventojų lūkesčiai: padidintos senatvės pensijos bei netrukus
didėsiantis minimalaus mėnesinis atlyginimas. Be to, svarbus augimo
šaltinis buvo ir įmonių investicijos bei atstatomas atsargų lygis,
kuris buvo labai sumažėjęs praėjusių metų pabaigoje.
Neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikos augimui šiemet turės
valdžios sektoriaus išlaidos, kurios, anot ekonomisto, turėtų
susitraukti 3 proc. Be to, didžiausias neapibrėžtumas išlieka dėl
eksporto tendencijų.
„Eksporto augimas šių metų pradžioje lėtėjo, ypač Baltarusijos
kryptimi, kurios valiuta pernai prarado du trečdalius savo vertės.
Prognozuojame, kad eksportuotojams geresnės tendencijos išryškės
antrąjį šių metų pusmetį, kai euro zona išbris iš recesijos“, -
mano N. Mačiulis.
Šių metų sausį ir vasarį eksporto metinis augimas sulėtėjo iki
11,9 proc., o praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį jis siekė 14,2
proc. Tačiau, N. Mačiulio teigimu, šie skaičiai rodo nominalų
augimą ir neatspindi kainų pokyčių, o realus eksporto augimas šių
metų pradžioje, tikėtina, buvo gana vangus.
„Swedbank“ prognozuoja 3,3 proc. ekonomikos augimą šiems
metams, kuris turėtų paspartėti iki 4,3 proc. 2013 metais. Finansų
ministerija prognozuoja, kad šiemet BVP augs 2,5 proc., o Lietuvos
banko prognozė dar kuklesnė - 2,2 proc.