Bene dažniausiai girdimi mitai yra tokie, kad saulės energija yra per brangi, o taip pat kad saulės šviesos Lietuvoje per mažai.
„Nė vienas iš šių teiginių nėra teisingas“, – šypsosi saulės energetika jau penketą metų Lietuvoje profesionaliai besidomintis bendrovės „Via Solis“ valdybos pirmininkas Rimvydas Karoblis.
Jis su verslo partneriais yra parengęs planą, kaip įsirengus saulės (moksliškai vadinamą fotovoltinę) jėgainę, per 5-7 metus, priklausomai nuo jos techninių savybių, susigrąžinti investicijas, o vėliau ir uždirbti.
Visa tai įmanoma nuosavoje saulės jėgainėje pagamintą energiją ne tik vartojant savo reikmėms, bet ir parduodant per „Lesto“ skirstomuosius tinklus, pavyzdžiui, kad ir kaimynams.
„Saulės energija yra nemokama, – pabrėžia R. Karoblis. – Jos nereikia pirkti kaip dujų, kaip naftos ar kito pirminio energijos šaltinio. Tereikia įsirengti fotovoltinę jėgainę, kad ir ant namo stogo, arba savo kieme.
Technologijos dabar tiek pažengusios, kad galima itin efektyviai išnaudoti saulės energiją su mažiausiomis investicijomis ir gauti didžiausia jų grąžą per sąlyginai trumpą laiką“.
Saulės šviesos niekas neapmokestins ir ji švies visada, tad nerimauti, kad trūksta malkų ar anglių, dujos brangsta pernelyg sparčiai, ar vėjas - per silpnas, tikrai neteks, o po 5-7 metų galima skaičiuoti ir uždarbį iš saulės energijos. Jėgainė apskaičiuota veikti 25-30 m., tad visą likusį laiką ji bus pelninga.
Pavyzdžiui, įsirengus ant namo stogo 4-5 kW galios fotovoltinę jėgainę, ji Lietuvos sąlygomis investuotojui pagamins 3800-4750 kWh elektros energijos. Šiuo metu skirstomieji tinklai „Lesto“ būtent tokios galios jėgainėms taiko 1,44-1,80 Lt/kWh elektros supirkimo tarifą, galiosiantį 12 metų. Nesunku paskaičiuoti, kad jau po 5-7 metų visos investicijos atsipirks, o po to duos pelno.
Investicijų grąža bus didesnė nei, pavyzdžiui, investuojant į vertybinius popierius.
Saulės daugiau nei pakanka
Kitas niekuo nepagrįstas mitas yra tas, kad Saulės šviesos Lietuvoje yra per mažai. Dabar technologijos jau pažengė tiek, kad visiškai nebereikia tiesioginių saulės spindulių, energija gaminama ir apsiniaukusią dieną.
„Esant saulėtai debesuotai dienai ji veikia net efektyviau, nes debesys atspindi saulės spindulius ir taip padidina saulės šviesos srautą, krentantį ant fotovoltinio modulio paviršiaus.
Saulės šviesos kiekis Lietuvoje yra toks pat kaip ir didžiojoje dalyje Vokietijos teritorijos. O ten fotovotlinės jėgainės yra įprastas ir abejonių nekeliantis dalykas“, – aiškina R. Karoblis.
Nors Saulės diena minima gegužės 3 d., Europoje jai skirti renginiai vyksta pirmąsias dvi gegužės savaites.
Lietuvoje saulės energijai bei kitiems atsinaujinančios energijos šaltiniams taip pat bus skirtas didelis renginys – gegužės 9 d. Vilniuje vyks konferencija „Atsinaujinančių energijos išteklių darni plėtra Lietuvoje ES kontekste“.
Joje apie Ssulės energiją Vokietijoje pasakos fotovoltinių jėgainių specialistas, bendrovės „SolarEdge Technologies“ vadovas Vidurio Europai Joachimas Nellas.