„Pastarasis scenarijus pakenktų visai euro zonai, nes rizikingiausių valstybių skolinimosi kaina augs. Iškalbingiausias faktas – Prancūzijos skolinimosi kaina išaugo, ji jau 1,3 proc. punkto aukštesnė už Vokietijos. Tokios palūkanos vis dar žemos, tačiau tai nėra geras ženklas.
Jei F. Hollande'as imtųsi įgyvendinti kitus savo priešrinkiminius pažadus, pavyzdžiui, iki 60 metų mažinti pensinį amžių, tai rodytų, kad Prancūzija artėja ne prie patikimų Europos valstybių, bet prie tų, kurioms pačioms reikia pagalbos. Tokia perspektyva gal nėra labai artima, bet rizika tikrai padidėjo“, - lrytas.lt sakė N. Mačiulis.
Jis pabrėžia, kad paskolų Prancūzijai palūkanos pradėjo augti nuo metų pradžios, kai pradėjo ryškėti F. Hollande'o persvara prieš dabartinį šalies prezidentą Nicolas Sarkozy. Paprastai Prancūzijos palūkanos buvo beveik tokios pačios, kaip Vokietijos.
Be to, išsyk po rinkimų krito Azijos ir Europos akcijų kainos, atpigo euras tiek JAV dolerio, tiek Japonijos jenos atžvilgiu.
„Dabar esminis klausimas - ar F. Hollande'as sušvelnins savo toną po rinkimų, ar derėsis ir bendradarbiaus su Vokietija ir likusia Europa, kaip darė N. Sarkozy, ar bus nusiteikęs priešiškai. Artimiausios šešios savaitės bus labai įtemptos, nes po jų vyks rinkimai į Prancūzijos parlamentą – artėjant šiems rinkimams retorika turėtų likti aštri.
Dauguma vis dar tikisi, kad F. Hollande'as sušvelnins retoriką ir nesiims darbų, apie kuriuos kalbėjo prieš rinkimus. Todėl Prancūzijos patikimumas skolintojų akyse vis dar laikomas labai aukštu.
Paaiškėjus pirmiesiems rinkimų rezultatams, F. Hollande'as patvirtino vieną pagrindinių savo šūkių, kad jis nemano, jog vienintelis kelias iš krizės yra fiskalinė drausmė ir taupymas. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir N. Sarkozy buvo sutarę, kad taupyti reikia, kad dauguma Europos gyveno ne pagal galimybes.
Tai reiškia, kad Prancūzijos konfliktas su Vokietija, kuri šiuo klausimu kompromisų nemato, yra užprogramuotas. Tai, kaip konfliktą seksis glaistyti, priklausys nuo diplomatinių abiejų pusių sugebėjimų. Pirmi požymiai bus matyti birželio pabaigoje, po Prancūzijos parlamento rinkimų“, - sakė N. Mačiulis.