Dar prieš porą metų tiek žmonės, tiek verslo įmonių vadovai skundėsi, kad bankai jiems atsisako skolinti. Dabar padėtis pasikeitė, tačiau pats noras skolintis mažėja: dėl paskolų visi kreipiasi tik labai gerai apsvarstę savo finansines galimybes. Apie bankų rinkos ir klientų elgsenos pokyčius – pokalbis su „Nordea Bank” Lietuvos skyriaus generaline direktore Inga Skisaker.
Saugumas irgi kainuoja
– 2012-ieji pasaulyje įvardijami kaip bankų sektoriaus pokyčių metai. Kokie jie numatomi „Nordea” banke?
– Šiais metais daugiau dėmesio bus skiriama bankų sistemos saugumui ir veiklos tvarumui. Esame vienas iš 20 saugiausių ir sisteminiu požiūriu svarbių bankų pasaulyje, todėl visi pokyčiai, vykstantys pasaulinėje bankų sistemoje, tiesiogiai veikia ir mus.
Bankai supranta, kad ekonomikos raida nebebus tokia pati kaip anksčiau ir į spartaus ūkio augimo laikotarpį dar ilgai negrįšime. Bankininkystė bus saugesnė, tačiau ji taps brangesnė.
Saugumas turi savo kainą, todėl kreditavimo ir paslaugų kaina verslui ir gyventojams 2012 metais pasaulyje didės.
– Kokiems ūkio sektoriams bankas „Nordea” teikia didžiausią prioritetą teikdamas verslo paskolas?
– Verslo sritis nėra pagrindinis veiksnys kreditui gauti. Svarbiausia, kad įmonės vykdomi projektai turėtų ilgalaikę perspektyvą. Šiuo metu mes matome galimybių energetikos ir pramonės sektoriuje.
Šiemet finansavome didžiausios regione krakmolo gamintojos ir eksportuotojos „Amilinos” investicijas į gamybos ir mokslinių tyrimų plėtrą.
Taip pat aktyviai kredituojame energetikos įmones, pavyzdžiui, „E energijai” suteikėme paskolą naujiems projektams plėtoti ir investicijoms į žaliąją energetiką – biokurą ir šilumos taupymo sprendimus.
Žmonės tapo atsargesni
– „Nordea” pernai pasižymėjo didžiausiu būsto paskolų ir terminuotųjų indėlių augimu. Kokios priežastys tai nulėmė?
– Pastebime, kad šiais metais gyventojai tapo atsargesni – jie daug labiau nei anksčiau susirūpino savo santaupų saugumu ir ėmė diversifikuoti santaupų portfelį. Žmonės paskirsto savo indėlius keliose finansų institucijose, atsižvelgdami į saugumą ir patikimumą.
Nors būsto paskolų portfelis vis dar didėja, regime, kad, atsiradus reikalavimui dėl didesnės pradinės įmokos ir pradėjus augti palūkanoms, gyventojų noras skolintis mažėja.
Esame saugus ir tvirtas bankas, tai įrodėme pelningai ir efektyviai dirbdami net ir ekonomikos nuosmukio laikotarpiu.
„Nordea” finansinių paslaugų grupė yra viena iš dviejų bankų Europoje, kurie išlaikė aukštą AA- reitingą. Tai reiškia, kad net ir esant sudėtingoms sąlygoms rinkose galime tinkamai pasirūpinti savo klientais.
– Kaip vertinate Skandinavijos bankų koncentraciją Lietuvoje – ar jiems yra kur plėstis ateityje?
– Jeigu prisimintume istoriją, suprastume, kad būtent šių valstybių rinkos dydis nulėmė skandinaviškų bankų atėjimą į Lietuvą – mūsų regionas tiesiog buvo per mažas pritraukti kitų rinkų žaidėjų.
Verslo galimybių čia įžvelgė būtent skandinavai, todėl šiandien mes ir turime tiek daug Šiaurės Europos bankų.
Tikėtina, kad netolimoje ateityje bankininkystės sektorius galės plėstis ir pasiūlyti papildomų paslaugų bei produktų, kurių reikės klientams.
Pastaruoju metu visi įpratome už ekonomikos nuosmukio pasekmes kaltinti ne save, o kitus. Tačiau pirmiausia reikėtų atsakyti, kur mes patys nukreipėme mums suteiktas pinigų lėšas.
Ar už tuos pinigus sugebėjome susikurti ilgalaikį konkurencinį pranašumą Europoje, ar viską išleidome būstams statyti, asmeninei gerovei gerinti ir automobiliams?
Vietos plėstis dar yra
– Didėjanti jaunų žmonių emigracija skatina ne tik darbo jėgos išvykimą, bet ir pinigų kiekio mažėjimą Lietuvoje. Kokiuose mažmeninės bankininkystės segmentuose įžvelgiate didžiausių plėtros perspektyvų?
– Daugiausia galimybių regime taupymo ir investavimo paslaugų srityse. Akivaizdu, kad Lietuvoje daugėja klientų, besidominčių investavimu, taupymo ir turto bei rizikos valdymu.
Šios banko paslaugos yra paklausiausios tarp 35–55 metų klientų. O būsto paskolos labiausiai domina 25–45 metų gyventojus, kurie planuoja įsigyti brangesnį būstą ir yra pasirengę investuoti didesnę dalį savo lėšų.
Keičiantis visuomenei kartu keičiasi ir jų gerovės bei finansavimo poreikiai, todėl manau, kad ateityje klientai ir besikeičianti aplinka padiktuos naujų produktų ir paslaugų atsiradimą. Neseniai sulaukėme mobiliosios bankininkystės paslaugų, ir tai yra tik pradžia.
– Lyginant paskolų kainas „Nordea” visuomet būdavo tarp patraukliausių bankų. Tačiau 2012 metais skolinimosi kaina išaugo. Kodėl taip atsitiko?
– Paskolos kainą sudaro bazinės paskolų palūkanos ir banko marža. Pastaroji turi padengti banko patiriamas finansavimo ir operacines sąnaudas. Ilgalaikio finansavimo kaina šiuo metu yra didelė, nes vyrauja neapibrėžtumas finansų rinkose.
Taip pat finansavimo kaina ateityje didės dėl griežtėjančių bankų priežiūros ir kapitalo pakankamumo, likvidumo reikalavimų.
Bankų versle pinigai yra žaliava, o visi suprantame, kad brangstant žaliavai didėja ir produkto kaina. Pigios žaliavos rinkoje nebėra, todėl tikėtis pigesnių produktų nereikėtų.
Keliasi į internetą
– Pagal darbuotojų skaičių „Nordea” – mažiausias tarp didžiausių Skandinavijos bankų, tačiau pasiekėte įspūdingą pelną, tenkantį vienam darbuotojui. Kaip planuojate gerinti veiklos efektyvumą ateityje norėdami išlikti tarp lyderių?
– Bankas „Nordea” Lietuvoje nuosekliai auga ir plečia veiklą nuo 2001 m. Įžengęs į Lietuvos rinką bankas neįsigijo nė vieno stambaus rinkos žaidėjo, jis augo organiškai.
„Nordea” nepaveldėjo nei sistemų, nei procesų, nei didelio tinklo ir personalo. Visam tam pertvarkyti reikėtų nemažai pinigų ir laiko.
Būdami tokioje padėtyje turėjome pranašumą. Manau, kad dar turime nepanaudotų rezervų efektyvumui didinti.
– Daugelis tarptautinių bankų skatina interneto, mobiliosios bankininkystės plėtrą. Kokie žingsniai numatomi „Nordea” banke?
– „Nordea” šiais metais jau ir Lietuvoje įžengė į mobiliosios bankininkystės erą. Mes tiesiog tenkiname savo klientų poreikius ir stengiamės jiems pasiūlyti patogiausius ir praktiškiausius sprendimus.
Vis daugiau klientų kasdienes banko paslaugas nori atlikti savarankiškai, skirti kuo mažiau laiko.
Išmanieji telefonai tampa neatsiejama gyvenimo dalimi, todėl bankas „Nordea” klientams suteikė galimybę naudotis banko paslaugomis telefone.
Klientų įpročiai keičiasi, todėl labai tikėtina, kad daugelis bankų paslaugų persikels į mobiliuosius telefonus ir internetą, todėl bankų poskyrių poreikis ateityje mažės.
Padeda išsaugoti turtą
– 2011 m. pradėjote teikti privačios bankininkystės paslaugas. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje atsirado daugiau turtingų žmonių?
– Privati bankininkystė yra svarbi „Nordea” veiklos sritis. Šiandien „Nordea” patarinėja daugiau nei 95 tūkstančiams privačios bankininkystės klientų iš 125 pasaulio šalių, o valdomas turtas 2011 metų pabaigoje siekė daugiau nei 50,9 mlrd. eurų.
Lietuvoje privačios bankininkystės veiklą pradėjome tada, kai tarp klientų atsirado tokių paslaugų poreikis.
Vykdydami veiklą Lietuvoje mes pritaikome sukauptą tarptautinę patirtį ir ja remiamės.
Savo klientams padedame surasti sprendimų, leidžiančių jiems efektyviai valdyti turtą ar išsaugoti jo vertę.
Daugelis mūsų klientų rizikavo praeityje, kad sukauptų tai, ką turi dabar. Todėl gebėjimas tiksliai įvertinti šiuolaikinę riziką – pagrindinis prioritetas siekiant išsaugoti turto vertę.
Pirmiausia – darbuotojai
– Uždirbate nemažai pelno. Ar skiriate dalį jo visuomenei paremti, socialiai atsakingiems projektams?
– Socialinę atsakomybę vertiname kaip kitokį požiūrį į verslą, kuris padeda prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų ir leidžia optimizuoti ilgalaikę veiklą.
Savo veikloje laikomės principo, jog patikimas verslas kuria tvarius verslo rezultatus, todėl ir stengiamės, kad patikimumas taptų neatsiejama mūsų verslo ir organizacijos identiteto dalimi.
Socialinė atsakomybė mūsų banke apima verslo, darbuotojų, visuomenės ir aplinkos sritis.
Vadovaudamiesi savo organizacijos nustatytomis vertybėmis mes visi prisidedame prie patikimo verslo kūrimo ir veikiame mus supančią aplinką.
Mes manome, kad atsakomybė pirmiausia formuojama organizacijos viduje. Todėl rūpinamės savo darbuotojų gerove, stengiamės išlaikyti jų finansinį stabilumą.
Beje, mūsų įmonės automobiliams galioja apribojimai dėl išmetamo anglies dvideginio.
Finansuodami įmones atsižvelgiame į jų socialinės atsakomybės veiklą pasitelkdami įvairius vertinimo metodus.
Prieš suteikdami kreditą įvertiname įmonės daromą žalą aplinkai, atsižvelgiame į jos dalyvavimą socialinėje ir politinėje veikloje. Mes paprasčiau kredituojame įmones, plėtojančias atsinaujinančių energetikos išteklių projektus.
Dalį uždirbto pelno taip pat kasmet skiriame kilniems tikslams: sveikatos apsaugai, mokslui, kultūrai ir kilniems visuomeniniams projektams, tokiems kaip „Lietuvos garbė”, „Maisto bankas” ir kt.
Tačiau socialinės atsakomybės, apie kurią labai dažnai kalbama, esmė pirmiausia yra pagarba darbuotojams, klientams, verslo partneriams ir mus supančiai aplinkai.