„Visagino atominės elektrinės statybos etape yra rizika, kad bet kuriuo metu regioniniai partneriai gali nuspręsti pasitraukti iš projekto. Tokiu būdu, jei jų daliai perimti neatsirastų kitų investuotojų, gali kilti papildomų įsipareigojimų Lietuvos dalį atstovaujančiai įmonei „Visagino atominė elektrinė“, o kartu ir Lietuvos Respublikai. Jų prisiėmimas taptų neišvengiamas, siekiant užbaigti Visagino atominės elektrinės statybos etapą“, - rašo Finansų ministerija.
Pasak ministerijos, tokia rizika „gali būti reikšminga“.
Atominės elektrinės statybos prasidėtų po to, kai 2015-aisiais Baltijos šalys, „Hitachi“ bei galbūt Lenkija priimtų galutinį sprendimą, kiek jos ketina investuoti į statybas.
Finansų ministerija įspėja, kad, net jei Lietuva nuspręstų neinvestuoti, kiti partneriai gali nuspręsti tai padaryti patys. Lietuva negalėtų tam prieštarauti.
„Jei Lietuvos investuotojas nuspręstų neinvestuoti, o kiti projekto dalyviai nuspręstų įgyvendinti projektą be Lietuvos investicijų, tai koncesijos sutartis nenutrūktų. Lietuvos įsipareigojimai lieka galioti visa apimtimi“, - įspėja Finansų ministerija.
Tarp šių įsipareigojimų yra ir šalies finansinė atsakomybė branduolinės avarijos atveju. Ši suma gali siekti iki 1,2 mlrd. litų, skaičiuoja Finansų ministerija.
Koncesijos sutartyje su „Hitachi“ preliminariai numatyta, kad Lietuva investuos 38 proc., Estija - 22 proc., „Hitachi“ ir Latvija – po 20 proc. elektrinės vertės.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad elektrinės statyboms pabrangus iki 6,8 mlrd. eurų (23,5 mln. litų), Lietuvos investicijos į projektą turėtų pasiekti 2,6 mlrd. eurų (9 mlrd litų).
Estijos dalis sieks 1,5 mlrd. eurų, Latvijos – 1,4 mlrd. eurų.
Lietuvos dalį sumokės „Visagino atominė elektrinė“, kuri tris penktadalius jų ketina pasiskolinti. Mažai abejotina, kad šioms paskoloms reikės valstybės garantijos, įspėja Finansų ministerija.
Ministerija pastebi, kad dalį lėšų už elektrinę sumokės vartotojai – jos kaina bus įtraukta į elektros tarifą. Ji įspėja, kad lėšų kaupimas iš tarifo turėtų prasidėti kuo greičiau. „Priešingu atveju nebus galimybių tinkamai pasirengti Visagino atominės elektrinės projekto galutiniam etapui įgyvendinti“, - teigia ministerija.
Iki priimant galutinį sprendimą, Lietuvos įsipareigojimai būtų tik nutiesti kelią nuo Klaipėdos uosto iki Visagino (tai kainuotų apie 280 mln. litų).
Taip pat „Visagino atominė elektrinė“ investuotų į pasirengimo elektrinei statyti darbus (tam skirtų iki 400 mln. litų). Tačiau jei konfidencialumo sutartis nutrūktų dėl Lietuvos veiksmų, tai „Visagino atominė elektrinė“ turėtų išpirkti iki to laiko padarytas kitų statybos partnerių investicijas. Ši suma gali siekti iki maždaug 670 mln. litų.
Koncesijos sutartis nutrūktų dėl Lietuvos kaltės, jei Lietuva pasitrauktų iš branduolinę energetiką apibrėžiančių tarptautinių sutarčių, atsisakytų branduolinės energijos arba pažeistų konfidencialumo susitarimą, nurodo Finansų ministerija.