Pirmasis Latvijoje bankrutavęs žmogus Janis Abolinis šiuo metu verčiasi konsultuodamas kitus norinčius bankrutuoti.
Jis nesibaimina, kad kitų metų kovą lietuviai liausis vykę pas jį konsultuotis ir pradės bankrutuoti savo šalyje.
„Kiek girdėjau, jūsų priimtas įstatymas yra gerokai griežtesnis, o pas mus Latvijoje - labiau liberalus. Pavyzdžiui, pas jus bankrotas trunka iki penkerių metų, pas mus – 2,5 metus arba 4 metus, priklausomai nuo sumos. Kreditoriams reikia atiduoti trečdalį pajamų, pas jus - daugiau“, - lygina latvis.
Su J. Abolinio pagalba vyksta ir dvi lietuvių bankroto bylos šioje šalyje. Be to, jis konsultuoja dar dešimtį bankrutuoti pasirengusių Lietuvos gyventojų.
„Norint bankrutuoti Latvijoje, reikia pusę metų čia mokėti mokesčius. Visi šie žmonės gyvena Lietuvoje, tačiau turi darbovietes Latvijoje, čia gauna algą, nuo kurios atskaitomi mokesčiai valstybei“, - aiškina jis.
Bankroto užsienyje duris atvėrė Aukščiausiasis Teismas, šįmet nusprendęs, jog Lietuva privalo automatiškai pripažinti užsienyje vykstančius bankrotus.
Bankrotą Didžiojoje Britanijoje siūlantis advokatas Gediminas Žlioba - mažiau optimistiškas. Ši šalis garsėja liberaliomis bankroto sąlygomis. Tačiau žmones atbaido bankroto šioje šalyje sąlyga: joje būtina ir gyventi.
„Paprastai žmonės emigruoja, kur jiems patogiau, kartu tvarkosi bankroto procedūrą. Nebūna taip, kad iš pradžių nusprendžia bankrutuoti, o tada važiuoja į Angliją“, - sako jis.
„Lietuvoje bankrotas trunka iki penkerių metų, Didžiojoje Britanijoje nuo pusės iki pusketvirtų. Lietuvoje bankrutuojantysis sau turi samdyti bankroto administratorių, o Didžiojoje Britanijoje bankrotą vykto valstybės samdomi pareigūnai, kurie skolininkui nieko nekainuoja“, - bankroto sąlygas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje lygina G. Žlioba.
Advokatų kontoros „Lawin“ advokatas Rytis Paukštė konstatuoja: Seimo ketvirtadienį patvirtintos fizinių asmenų bankroto sąlygos, kurios Lietuvoje įsigalios nuo kitų metų kovo, yra atgrasios.
Pasak jo, „bankroto turizmas“ yra kasdienis reiškinys ir ilgas bankroto tradicijas turinčiose šalyse.
„Ir Anglijoje, ir Airijoje bankroto tvarkos turi savo privalumų, kurios nusveria asmenų pasirinkimą bankrutuoti ne savoje, o svečioje šalyje“, - sako jis.
R. Paukštė pastebi, kad panašias, kaip Lietuvoje, bankroto sąlygas turinčios šalyse žmonės jau rado būdų juos apeiti.
„Laisvas asmens judėjimas Europos Sąjungoje suteikia daug galimybių, kaip šitą bankrotą apeiti. Tarkim, pasienyje su Latvija gyvenantis bankrutuojantis lietuvis galėtų nesunkiai nuvažiuoti į Latviją ir dirbti ten.
Estai pasakojo, kad yra nemažai pavyzdžių, kai formaliai Estijoje bankrutuojantys piliečiai neturi jokio darbo Estijoje, o dirba Suomijoje, iki kurios galima greitai nuplaukti keltu. Ten jie gauna nemažas pajamas, kurių bankroto administratorius Estijoje nemato, nes nėra informacijos mainų. Ir jis nieko negali padaryti.
Arba, pavyzdžiui, bankrutuojantis žmogus vasarą nuvyksta į Norvegiją skinti braškių. Tų pajamų bankroto administratorius negalės pamatyti. Grįžus galima tuos nuslėptus pinigus atiduoti broliui, kuris tada jį įvairiais būdais „rems“. Brolio „paramos“ atimti negalės, nes ji juk formaliai nepriklauso bankrutuojančiajam. Štai ir paprastas būdas, kaip apeiti bankroto planą“, - sakė R. Paukštė.